Kieno balsas Seime taps auksinis? Pereiti į pagrindinį turinį

Kieno balsas Seime taps auksinis?

2017-10-04 16:14

Ne kartą po nepriklausomybės atkūrimo Seime yra buvę taip, kad vadinamieji auksiniai kokios nors partijos ar pavienių parlamentarų balsai leisdavo sudaryti konstitucinę 71 balso daugumą, būtiną vyriausybei paremti. Kitaip tariant, taip jai būdavo sudaroma galimybė būti ne mažumos, o daugumos vyriausybe. Kieno balsas dabar, kai skilo valdančiųjų Socialdemokratų frakcija, bus tas auksinis, užtikrinantis daugumą parlamente?

Julius Sabatauskas
Julius Sabatauskas / Š. Mažeikos/BFL nuotr.

Seime jau detektyvu virto paieškos, kas bus sumažėjusios Socialdemokratų frakcijos keturioliktuoju nariu, kuris leistų egzistuoti 71 balso konstitucinei daugumai.

Šiuo metu tie socialdemokratai, kurie nepritarė partijos tarybos sprendimui trauktis iš valdančiosios daugumos su „valstiečiais“, savo gretose turi trylika narių, tačiau atkakliai tvirtina, kad yra ir keturioliktasis. Kas – jis ar ji, slepia.

Ir Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė, ir frakcijos seniūnas Andrius Palionis ne kartą pabrėžė, kad po sutartimi su „valstiečiais“, kuria Seime sudaroma frakcijų koalicija, iš socialdemokratų pusės yra keturiolika parašų.

Seimo ir partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas prieš kelias dienas buvo pranešęs, esą tas auksinis keturioliktasis parašas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo Juliaus Sabatausko.

Šis LRT.lt trečiadienį kategoriškai tvirtino, kad po frakcijų koalicijos sutartimi nepasirašė ir paklūsta partijos tarybos sprendimui trauktis iš valdančiosios daugumos su „valstiečiais“.

Niekada nesirgau vadizmo liga, todėl manau, kad ne partijos pirmininkas turi nurodyti, kaip turi elgtis jos nariai, o pati partija.

Paprašytas paaiškinti savo poziciją, J. Sabatauskas kalbėjo mįslingai: „Partijos sprendimas, kaip įvykdyti išėjimą iš valdančiosios daugumos, – neapibrėžtas. Nepasakyta, kaip tai padaryti. Jeigu jau priimamas toks sprendimas, turi būti aiškiai pasakyta, kokius veiksmus privalu atlikti. Kol to nėra, mes elgiamės, kaip kas suprantam. Man asmeniškai nepriimtina, kad direktyvas, kaip trauktis iš koalicijos, pateikia ne partija, o dalija partijos vadovas. Niekada nesirgau vadizmo liga, todėl manau, kad ne partijos pirmininkas turi nurodyti, kaip turi elgtis jos nariai, o pati partija.“

J. Sabatauskas vis dėlto pakluso partijos lyderio Gintauto Palucko rekomendacijoms palikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo postą. Tačiau komiteto nariai jo iš pareigų iki šiol neatleido – laukia, kaip toliau elgsis socialdemokratai. O J. Sabatauskas ir toliau vadovauja komitetui.

Kai kurie Seimo senbuviai ir ne vieną kadenciją buvę parlamentarais politikai aiškino, kad, jeigu „valstiečiai“ su socialdemokratais ir dviem prie pastarųjų prisijungusiais Darbo partijos atstovais Valentinu Bukausku bei Petru Čimbaru nesurinks konstitucinei daugumai reikalingo 71 balso, tai jiems gali tekti persiskirstyti šiuo metu užimamus postus ir galbūt kai kurie jų atitektų opozicijai.

Ne kartą Seimui vadovavęs, šiuo metu Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio komandoje patarėju visuomeniniais pagrindais dirbantis politikos ir Socialdemokratų partijos senbuvis Česlovas Juršėnas, komentuodamas susidariusią situaciją, atkreipė dėmesį, kad Socialdemokratų frakcija oficialiai kol kas neskilo. Niekas iš jos neišėjo, todėl esą ir nėra prasmės diskutuoti apie auksinius kurių nors parlamentarų balsus.

„Net jeigu ir atsitiktų taip, kad socialdemokratai ir „valstiečiai“ bendrai nebeturėtų 71 balso, nieko daryti nereikėtų, nes aplink yra norinčių jiems padėti. O ar bus perskirstyti šiuo metu užimti Seimo postai, spręs tie, kurie šiuo metu yra daugumoje ar tie, kurie sudarys naują daugumą“, – paaiškino Č. Juršėnas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra