Neteisybės ir nelygybės neapsikentęs garbaus amžiaus klaipėdietis nori įkurti savo partiją ir su bendraminčiais šturmuoti ne tik miesto, bet ir šalies valdžios olimpą rinkimuose. Vyras įsitikinęs, kad bendražygių atsirastų – žmonių, kurie susidūrė su neteisybe ir skurdu, yra daug. Klaipėdietis partijai jau sugalvojo ir pavadinimą.

Neteisybę regi kasdien

Debreceno gatvėje gyvenantis 75 metų Stasys Linkevičius pasakojo, kad mintis įkurti partiją jį kamuoja jau kelerius metus. Apie tai vyras susimąstė matydamas, kad Lietuvoje yra daug neteisybės, su kuria susiduria paprasti žmonės.

"Kiekvieną dieną girdi apie tokius atvejus. Nubaudžiami nekalti, žmonės skursta, o valdžia nieko nedaro. Tikrai yra daug sričių, kur matyčiau, ką galima būtų keisti", – pasakojo vyras.

S.Linkevičius atkreipė dėmesį, kad neteisybės daug ir paprastose, buitinėse situacijose. Pats klaipėdietis bando išspręsti problemas dėl stovėjimo vietos požeminiame garaže.

"Mano sūnus yra nusipirkęs butą viename naujos statybos rajone. Penkerius metus bandome su statytoju spręsti problemą dėl garaže esančios stovėjimo vietos. Pinigus sūnus už ją sumokėjo, tačiau palikti mašinos negali. Jei pastatai automobilį šioje vietoje, tai negali atidaryti durų ir išlipti. Per mažai vietos. Ar tai teisinga?" – klausė klaipėdietis.

Paprasti žmonės – pamiršti

S.Linkevičius pabrėžė, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Bent jų neskriausti.

Pats vyras skaičiuoja jau 24 metus, kai jam skirtas neįgalumas. Tai buvo padaryta dėl širdies problemų. Pasak S.Linkevičiaus, dabar jį kamuoja dar daugiau negalavimų.

"Pensiją gaunu labai mažą, nes trūko poros metų iki reikiamo stažo. Laimė, žmona dirba ir gauna pensiją. Tai kažkaip dar išgyvename. Bet ar aš kaltas, kad prasidėjo sveikatos problemos ir negalėjau daugiau dirbti, buvo skirtas neįgalumas? Manau, kad valstybė turėtų padėti tokiems žmonėms. Pirmiausia jais rūpintis", – pabrėžė klaipėdietis.

S.Linkevičius atkreipė dėmesį, kad visai kitaip Lietuvoje žiūrima į biurokratus. Jiems keliami atlyginimai, nors paprasti žmonės skursta.

"Tačiau niekam tai nerūpi. Svarbiausia, kad valdininkai gerai gyvena. Tokia nelygybė, manau, taip pat neteisinga", – tvirtino vyras.

Stebi miesto kaitą

S.Linkevičiaus nuomone, valdžia turi atsisukti į paprastą žmogų.

"Kai kurių politikų teismai trunka metų metus, tačiau jų vis tiek niekaip nenuteisia. Paprastą žmogų juk iš karto supakuotų. Viskas būtų labai greitai", – tvirtino klaipėdietis.

S.Linkevičius Klaipėdoje gyvena 57 metus. Į uostamiestį jis atvyko iš Dzūkijos.

Pasiteiravus, ar neturi kokių nors giminystės ryšių su dabartiniu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, žmogus teigė, kad jo tėvelis, kaip ir ministro, yra kilęs iš tų pačių vietovių.

"Tačiau negaliu garantuoti, kad esame giminaičiai, o ir meluoti nenoriu. Ką gali žinoti – daug Linkevičių yra kilę iš to krašto", – neslėpė klaipėdietis.

Dabar vyrui svarbu, kaip tvarkosi uostamiestis, ir jis atidžiai stebi, kaip Klaipėda keičiasi.

Pasak S.Linkevičiaus, Klaipėdai pradėjus vadovauti Vytautui Grubliauskui situacija pagerėjo. Mieste atsirado daugiau tvarkos, padaugėjo kultūros renginių.

"Indėlį į miesto tvarką įdeda ir Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Matyti iš akių, kad jis teisingas žmogus", – tvirtino klaipėdietis.

Tačiau, anot S.Linkevičiaus, mieste taip pat yra daug negerovių, kurias reikėtų šalinti.

Nervina kai kurie politikai

S.Linkevičius atviravo, kad pats aukštų mokslų nėra baigęs. Jis dirbo šaltkalviu.

Tačiau pabrėžė, jog gyvenime yra daug matęs, turi daug gyvenimiškos patirties, kurią galėtų panaudoti dirbdamas valdžioje.

Vyras tvirtino, kad niekada nebuvo jokios partijos narys, nedalyvavo politinėje veikloje. Pats jis yra konservatoriškų pažiūrų.

"Politika domiuosi labai. Pirmiausia laikraščius pradedu skaityti būtent nuo žinių apie ją. Kartais ir pyktis sukyla, kai perskaitau kai kurių politikų pasisakymus. Su kai kuriais tikrai nei bendraučiau, nei norėčiau būti vienoje patalpoje", – pabrėžė klaipėdietis.

S.Linkevičius yra sugalvojęs ir pavadinimą savo dariniui – Svieto lygintojų partija.

"Manau, kad jis būtų tinkamiausias, atspindintis veiklą. Stengtumėmės gerinti paprastų žmonių gyvenimą. Juk Tadas Blinda atiminėjo turtą iš turtuolių ir perduodavo jį vargšams. Mes netiesiogiai taip darytume – per teisės aktus. Tvirtintume įstatymus, kurie palankesni paprastiems žmonėms", – pabrėžė klaipėdietis.

Vyras net neabejoja, kad jo partija turėtų daug narių. "Manau, prisijungtų pensininkai, kiti nuskriausti žmonės. Tokių yra tikrai labai daug. Susivieniję tikrai pakeistume situaciją. Priimtume teisingus įstatymus", – numatė klaipėdietis.

S.Linkevičius tikino, kad jam užtektų ir miesto tarybos nario mandato. Seimą paliktų jaunesniems partijos nariams.

"Man jau būtų sunku važinėti tokį kelią. Leisčiau pasireikšti jaunimui", – teigė klaipėdietis.

Partijų šalyje sumažėjo

Politines partijas registruoja Teisingumo ministerija. Lietuvoje jų yra 38. Viena turi likviduojamo juridinio asmens statusą. Trys buvo išregistruotos visai neseniai.

Iš likusių 37 politinių partijų 12 Teisingumo ministerijai pastaraisiais metais neteikia savo narių sąrašų, o tai reiškia, kad šalies politiniame gyvenime nedalyvauja.

Partijos steigėjai ir nariai gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų. Partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų.

Šie savo ar savo atstovų suvažiavime ar susirinkime turi priimti partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus. Partijos steigimo dokumentai, steigėjų sąrašas ir kiti būtini duomenys pateikiami Teisingumo ministerijai.

Ši per 30 dienų nuo dokumentų ir duomenų gavimo dienos patvirtina politinių partijų juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų atitikimą įstatymų reikalavimams ir surašo išvadą Juridinių asmenų registrui.

Patvirtinti partijos dokumentai pateikiami Juridinių asmenų registrui, kur ji įregistruojama.

Tvarka bus griežtesnė

Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojus Politinių partijų įstatymo pakeitimams, jų nariai gali būti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir Lietuvoje nuolat gyvenantys kitų ES valstybių narių piliečiai, kurie įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje ir be pertraukos pragyveno šioje šalyje pastaruosius 5 metus.

Pateikdami prašymą įstoti į Lietuvoje įregistruotą politinę partiją, tokie žmonės turi patvirtinti, kad jie nepriklauso kitų šalių politinėms partijoms ar politinėms organizacijoms.

Nuo gruodžio 14 dienos atsiras ir sugriežtinimų partijų veikloje. Jos privalės turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. narių. Jeigu politinėje partijoje liks mažiau negu įstatyme reikalaujamas narių skaičius, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą politinė partija arba Teisingumo ministerija, nustačiusi, kad politinės partijos narių skaičius neatitinka įstatymo reikalavimų, turi pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Politinė partija turi būti likviduojama, jeigu per šešis mėnesius po narių sumažėjimo partijos nariai nenusprendžia politinės partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.

Anksčiau partija privalėjo turėti perpus mažiau narių – tūkstantį.

Sąrašas dar keisis

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas tvirtino, kad partijų skaičius kinta, tačiau nežymiai. Kai kurios, mažiau populiarios, veiklą baigia ar susijungia su kitomis, atsiranda ir naujos.

"Gyvenimas nestovi vietoje", – tvirtino pirmininkas.

Anot Z.Vaigausko, iki kitų metų spalio 9-osios, kai vyks Seimo rinkimai, partijų sąrašas keisis.

"Apie naujų partijų įkūrimą kalbama, bet jos dar nėra įregistruotos. Sunku pasakyti, kodėl jie delsia", – komentavo pirmininkas.

Z.Vaigauskas teigė, jog būna, kad naujos partijos atsiranda prieš pat rinkimus. Ypač marginalų. Daug naujų partijų buvo įkurta prieš 2000 m. vykusius rinkimus.

"Kai tos partijos patirdavo sėkmę, sunku pasakyti, ar tas partijas toliau galima vadinti marginalų. Įdomu, ar pasikartos jų sėkmė, ar išliks tokios populiarios?" – svarstė pirmininkas.

Z.Vaigauskas įspėjo, kad norint dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose politinę partiją reikia įregistruoti iki rinkimų dienos likus 185 dienoms, tai yra iki kovo 20-osios.

"Jei partija bus įregistruota vėliau, šiuose rinkimuose dalyvauti negalės", – komentavo pirmininkas.

Savo partijos nekurs

Naglis Puteikis

Seimo narys

Norint įkurti partiją, reikia turėti apie 100 patyrusių aktyvistų, kurie anksčiau buvo politikai arba kokių nors įmonių, įstaigų vadovai, organizatoriai. Tokio skaičiaus reikia, kad būtų galima surinkti 2 tūkst. ir daugiau partijos steigėjų. Jei žmogus turi tokius ryšius, tokį tinklą pažįstamų, bendražygių, bendraminčių, jis spėtų įregistruoti laiku partiją, kuri galėtų dalyvauti kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Jei partija surinks tik 2 tūkst. ir vieną žmogų, tikėtina, kad į Seimą nepateks. Seimo rinkimams kiekvienoje apygardoje, savivaldybėje reikia turėti mažiausiai po 50 savanorių. Išeina jau 3 tūkst. Partijos narys pasirašys už steigimą, bet tik kas dešimtas sutiks būti savanoriu. Be 3 tūkst. savanorių nėra ko rodytis Seimo rinkimuose. Vis tiek barjero nepavyks peržengti. Kiekvienoje apylinkėje reikia turėti po stebėtoją. Miestuose net 50 savanorių per mažai. Reikia daugiau. Pats partijos tikrai nekursiu. Yra ir be manęs kas kuria. Pirmoji Panevėžio merė Gema Umbrasienė, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ją ir visą jos skyrių išmetė iš partijos, griebėsi kurti naują. Mano žiniomis, jie turi jau apie 2 tūkst. steigėjų parašų. Dar renka apie 500 atsarginių. Jei pakvies, prisijungsiu ir aš prie šios partijos.