„Yra kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą dėl dviejų klausimų“, – pirmadienį teigė ministras pirmininkas.

Pasak jo, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.

Teisėsaugos taip pat bus prašoma įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, „nes dėl Viliboro istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažus nuostolius“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko.

Premjeras teigė, kad kreipimasis į prokuratūrą bus išsiųstas pirmadienį, tačiau neatsakė į klausimą, kokius duomenis Vyriausybė pateiks teisėsaugai.

S. Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad būsimame Vyriausybės sprendime nebus įvardijama jokia konkreti institucija, o sprendimas bus susijęs su žmonių interesų apsauga

„Pirmadienį Vyriausybė pasitarime priims sprendimą, bet mes nevardiname jokios konkrečios institucijos ir, matyt, neįvardinsime (...). Sprendimas bus susijęs su mūsų žmonių, mūsų vartotojų teisių ir interesų apsauga ir institucijų, kurios tuo metu turėjo užtikrinti, kad tai būtų padaryta“, – praėjusį trečiadienį sakė premjeras.

Pasak S. Skvernelio, apie galimas kompensacijas gyventojams už nepagrįstai brangias paskolas per 2009-2010 metų krizę kalbėti yra anksti.

Be to, anot jo, šiuo metu nekeliamas klausimas dėl pasitikėjimo Lietuvos banku (LB).

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet nekomentavo diskusijų Vyriausybėje, tačiau pareiškė, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.

„Mūsų pokalbyje 2013 metų rudenį, kuriame kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą, taip pat jis (S. Jakeliūnas – BNS) užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie Lietuvos banko kolektyvo. Jeigu ne, tada jis turi pasiūlymą iš su „Snoru“ susijusių asmenų, ir tada jis parašytų knygą, ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizės turintis asmuo“, – tuomet žurnalistams sakė V.Vasiliauskas.

S. Jakeliūnas teigė ministrams patvirtinęs, kad trečiadienį arba ketvirtadienį jis dar kartą kreipsis į Lietuvos banką, kad šis pateiktų visas pažymas apie Vilibor ir atsakytų į visus klausimus, esą suformuluotus dar gruodžio mėnesį.

S. Jakeliūnas teigia, kad centrinis bankas nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti su Seimo laikinąja komisija. V. Vasiliauskas priekaištus kategoriškai atmeta. Jis sako, kad visa informacija institucijoms yra teikiama, o kaltinimus vadina asmeniškumais.

V. Šapoka nusišalino

Vyriausybei pirmadienį priimant sprendimą kreiptis į prokurorus dėl finansų priežiūros institucijų darbo per krizę įvertinimo, pasitarime nedalyvavo penki iš 15-kos ministrų, o finansų ministras Vilnius Šapoka nusišalino.

Premjero Sauliaus Skvernelio atstovas Tomas Beržinskas BNS sakė, kad visi kiti pasitarime dalyvavę ministrai balsavo už kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą.

V. Šapoka nusišalino, nes yra dirbęs Lietuvos banke, BNS patvirtino ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Vyriausybės pasitarime dėl ligos nedalyvavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, atostogaujantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Rumunijoje viešintis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Liuksemburge dalyvaujantis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Į Vyriausybę neatvyko ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, nors jo darbotvarkėje dalyvavimas pasitarime buvo numatytas. Ministro atstovė Vita Ramanauskaitė BNS teigė, kad R. Karoblis tuo metu buvo pas gydytoją.

V. Šapoka nuo 2009-ųjų gruodžio vadovavo tuometinei Vertybinių popierių komisijai, kuri buvo viena iš finansų rinkos priežiūros institucijų. Finansų rinkos priežiūrą nuo 2012-ųjų pradžios konsolidavus Lietuvos banke, V. Šapoka tapo Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi – juo dirbo iki 2016-ųjų liepos pabaigos.

2016-ųjų pabaigoje suformavus S. Skvernelio Vyriausybę, V. Šapoka tapo finansų ministru.

LBA vadovas: Vyriausybės kreipimasis į prokurorus – keistas

Vyriausybės kreipimasis į Generalinę prokuratūrą dėl finansų priežiūros institucijų veiklos krizės metais atrodo keistas, nes parlamentinę Lietuvos banko (LB) kontrolę atlieka parlamentas, o ne Vyriausybė, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Pasak Manto Zalatoriaus, visi ankstesni tyrimai parodė, kad tarpbankinių paskolų litais palūkanų norma Vilibor manipuliuojama nebuvo.

„Kiek žinau, LB parlamentinę kontrolę atlieka parlamentas. Aš visą laiką sakiau, kad ponas Stasys Jakeliūnas (Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas – BNS), kuris ir užkūrė visą šitą reikalą, pats turėtų kreiptis į teisėsaugą, ypač jeigu turi kažkokių papildomų duomenų. Man labai keista, kad ne Seimas kreipėsi. Prie ko čia Vyriausybė?“ – BNS sakė M. Zalatorius.

M. Zalatorius nesiėmė spėti, ar prokuratūra imsis tirti finansų priežiūros institucijų veiklą  krizės laikais, tačiau pabrėžė, kad dvi institucijos – LB ir Konkurencijos taryba – jau yra tyrusios galimą manipuliavimą indeksu Vilibor.

„Tiek LB, tiek Konkurencijos taryba yra pasakę, kad nebuvo požymių, jog būtų įvykęs kažkoks neleistinas susitarimas. Aš net nelabai suprantu, ką čia tirti. Būtų galima kalbėti apie žalą tuo atveju, jei būtų įrodytas manipuliacijos Viliboru faktas. Manipuliacija įmanoma tik tada, kai vyksta kažkoks neleistinas susitarimas. Neleistinus susitarimus tiria vienintelė kompetentinga institucija Lietuvoje – Konkurencijos taryba“, – pabrėžė M. Zalatorius.

„Konkurencijos taryba 2013 metais atliko preliminarų tyrimą, kuris parodė, kad nėra pagrindo net manyti, jog toks susitarimas buvo. Todėl jie net nepradėjo tyrimo. LB pasakė tą patį. Tai dabar ką, reikia kad tai kas nors kitas pakartotų?“ – klausė M. Zalatorius.

R. Šarkinas: finansų rinkos priežiūra buvo tinkama

Lietuvos centriniam bankui (LB) per 2008–2009 metų finansų krizę vadovavęs Reinoldijus Šarkinas tvirtina, kad krizės metais finansų rinkos priežiūra buvo tinkama.

„Tinkamai buvo prižiūrima“, – BNS pirmadienį sakė R. Šarkinas, pabrėžęs neįžvelgiantis nei savo, nei tuometinių LB darbuotojų netinkamų veiksmų.

Buvęs ilgametis LB vadovas taip pat ramiai vertino Vyriausybės sprendimą prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.

„Kreipėsi, tai kreipėsi, išsiaiškins, matyt“, – sakė R. Šarkinas.

Lietuvos bankui R.Šarkinas vadovavo 15 metų. 2011-ųjų balandį jį pakeitė Vitas Vasiliauskas, centriniam bankui vadovaujantis ir šiuo metu.