Susipažinimas su kaimyninių valstybių vadovais pravers bendraujant tolimesniuose daugiašaliuose tarptautiniuose susitikimuose, pažymi politologas.

„Aš manau, kad darbiniai vizitai tai yra pirmiausia galimybė tiesiog susipažinti su kaimyninės valstybės vadovais, ir tai yra reikšminga, žinant, kad artėja rudens politinis ciklas, kai bus daug tarptautinio lygmens susitikimų daugiašaliuose formatuose, ir gerai, kad iki tol bus užmegztos draugystės arba bent jau susipažinta su dalies valstybių vadovais“, – Eltai sakė L. Kojala.

Jo teigimu, dialogo su Estijos aukščiausiais vadovais metu bus aptarti svarbiausi klausimai energetikos, saugumo bei susisiekimo srityse.

Tikrai Rusija bus natūralus diskusijų klausimas, tik aš manau, kad esminės skirties tarp Lietuvos ir Estijos pozicijų nėra.

„Temos turbūt bus įvairios, įskaitant energetiką, kur Lietuvai reikalinga kitų Baltijos šalių parama, kalbant apie Astravo klausimą, taip pat sinchronizaciją, kuri iš dalies irgi yra susijusi su Astravu ir jos įtakos ilgalaikėje perspektyvoje mažinimu. Be to, aišku, liks dar ir saugumas bei kiti projektai, kaip „Rail Baltica“, – kalbėjo L. Kojala.

Bendradarbiavimo su Rusija aktualijos taip pat bus aptartos, mano politologas, pabrėžęs, kad didelio skirtumo šalių pozicijose dėl bendravimo su Rusija nėra.

„Saugumo tematika tikrai bus aktuali, kalbant apie NATO priešakinį batalioną ir tolesnį atgrasymo stiprinimą Baltijos šalių regione. Tikrai Rusija bus natūralus diskusijų klausimas, tik aš manau, kad esminės skirties tarp Lietuvos ir Estijos pozicijų nėra. Abi šalys palaiko sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos, dėl tebesitęsiančios agresijos Donbase ir toliau yra pabrėžiama, kad NATO vaidmuo Baltijos šalyse turi būti stiprinimas. (...) Manau, kad šiuo atveju daugiau yra sutarimo aspektų nei galimo prieštaravimo“, – sakė L. Kojala.

ELTA primena, kad antradienį G. Nausėda su darbo vizitu vyksta į Estiją. Tai bus ketvirtasis prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje bei Vokietijoje.