„Tai yra paradoksalu, kad mes apie Vakarų pralaimėjimą galvojame pagal tai, kokius veiksmus daro ukrainiečiai, ne pagal tai, ką daro amerikiečiai, ne pagal tai, ką daro Vokietija, Lenkija ar Vokietija, ką daro Europos Sąjunga “, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė politikas.
„Jie (ukrainiečiai – ELTA) šiandien yra mūras ne tik už savo teritoriją, ne tik už mūsų laisvę ir saugumą, bet ir mūsų garbę. Mūsų garbė, visų Vakarų, priklauso nuo to, kiek ukrainiečiai laikysis“, – teigė G. Landsbergis.
Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, jog veiksmais karo lauke ukrainiečiai gali priversti Rusijos prezidentą „skaičiuoti iš naujo“.
Politiko teigimu, vienintelės prielaidos karo baigčiai yra susijusios tik su ukrainiečių veiksmais karo fronte.
„Tas nuolat suteikia naujos vilties – vienintelė viltis įsijungus naujienas, pamačius ukrainiečių naujas galimybes sprogdinti naftos perdirbimo gamyklas ar pasiekti ypatingai toli nuo fronto linijos, čia atsikvepi – reiškia mes dar nepralaimėjom, Vakarai dar nepralaimėjo“, – tikino G. Landsbergis.
Karas Ukrainoje prasidėjo 2022 metų vasario 24 d. Rusijai pradėjus invaziją.
JAV prezidento postą metų pradžioje užėmus Donaldui Trumpui, vasarą įvyko JAV ir Rusijos prezidentų viršūnių susitikimas, po kurio prasidėjo aktyvios diskusijos apie saugumo garantijas Ukrainai, jeigu būtų pasiektas taikos susitarimas tarp Kyjivo ir Maskvos.
Europos lyderiams svarstant galimybę dislokuoti savo karius taikai palaikyti, Jungtinės Valstijos skelbė esančios pasirengusios parūpinti žvalgybos išteklių ir mūšio lauko stebėsenos pajėgumų ir prisidėti prie Europos oro gynybos skydo Ukrainai.
„Naivus geopolitinės erdvės nematymas“
G. Landsbergis teigia, kad dabartinės valdančiosios koalicijos planai atnaujinti diplomatinius šalies santykius su Kinija yra naivus realios geopolitinės pasaulio erdvės nematymas.
„Yra toks naivus realios geopolitinės erdvės nematymas, kas iš tikrųjų vyksta. Reikia pripažinti, kokioje erdvėje mes gyvename. Mes gyvename atsitraukiančių Vakarų, stiprėjančios Šanchajaus sąjungos erdvėje. Ten, kur Vakarai atsitraukia, ateina mūsų nedraugai“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė G. Landsbergis.
„Mes tada turime stiprinti savo aljansą, tų, kurie kadaise buvo stipresni, dabar galbūt yra apsilpę, kad jie vėl galėtų sustiprėti, apginti tuos, kuriuos privaloma apsaugoti, ir išplėsti apsaugą kitiems. Man atrodo, kad tai yra Lietuvos ne šiaip užsienio politikos interesas, tai yra Lietuvos gynybinis interesas, gyvybinis“, – pridūrė politikas.
Pasak buvusio Lietuvos diplomatijos vadovo, nors valdantieji viešai deklaruoja rimtai vertinantys sudėtingą geopolitinę situaciją, iš neviešų pokalbių aiškėja, kad tikrosios grėsmės nėra iki galo suvokiamos.
„Daugiau nerimo kelia tokie pokalbiai už uždarų durų, kuriuose tenka retsykiais dalyvauti, kurie daugiau rodo, jog to giluminio tikėjimo nėra, „viskas yra gerai, mes esame apsaugoti, nereikia nieko gąsdinti“. Gąsdinti nereikia, reikia ruoštis, nes pasaulis tikrai nebėra tas, kuris buvo anksčiau“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė keliantis sau uždavinį normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija ir turėti šalies ambasadą Pekine, tačiau tikino, jog tam prireiks laiko ir kantrybės.
Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų buvęs Vyriausybės vadovas G. Paluckas užsiminė apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių, o naujoji premjerė Inga Ruginienė sakė šiuo klausimu ketinanti laikytis buvusio Vyriausybės vadovo pozicijos.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
