„Strateginė partnerystė nėra tušti žodžiai, kad, na, tiesiog pasivadiname strateginiais partneriais ir jais būname. Mes apsibrėžiame labai konkrečias bendradarbiavimo kryptis ir labai konkrečius principus“, – vaizdo komentare žiniasklaidai teigė I. Šimonytė.

„Nepaisant to, kad geografinis atstumas yra labai didelis, yra daug geopolitinų ir kitų aspektų, kurie mūsų šalis suartina“, – pridūrė ji.

Bendrame Japonijos ir Lietuvos vyriausybių pareiškime sutariama dėl reguliarių politinių konsultacijų saugumo ir gynybos temomis, dvišalių ekonominių, technologijų, kultūros, mokslo ir tyrimų, švietimo, turizmo mainų ir bendradarbiavimo stiprinimo.

Kaip pažymima dokumente, Japonija, Lietuva ir tarptautinė bendruomenė yra atsidūrusios sudėtingoje tarptautinėje situacijoje ir istorinėje kryžkelėje: „Rusijos agresija prieš Ukrainą – tai tarptautinės bendruomenės pamatus sudrebinęs ir iš pagrindų saugumo aplinką Europoje pakeitęs išpuolis. Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, kuriame sparčiai keičiasi jėgų pusiausvyra, tęsiasi ir stiprėja neskaidri karinės galios ekspansija ir vienašališki bandymai jėga pakeisti status quo“.

Jame taip pat pabrėžiama būtinybė „laikytis tokių normų ir principų kaip teisės viršenybė, didinti kiekvienos šalies institucinio valdymo atsparumą“.

„Be viso to, kas pažymima strateginės partnerystės deklaracijoje, Lietuvą ir Japoniją jungia ir Pasaulio tautų teisuolio Chiunes Sugiharos (Čiunės Sugiharos) atminimas, kurį kaip žmogiškumo atminimą turime perduoti ateities kartoms“, – sakė Lietuvos ministrė pirmininkė.

„Tai ypatingai svarbu šių dienų pasaulyje, kai autokratiniai režimai vis įžūliau bando silpninti laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių principus“, – kalbėjo ji.

Dėmesys Ukrainai

Trečiadienio susitikime Lietuvos ir Japonijos Vyriausybių vadovai aptarė saugumo padėtį Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, taip pat Europoje, Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą.

„Labai svarbu, kad Japonija buvo tarp tų valstybių, kurios stipriai ir nuo pat pradžių pasmerkė invaziją, prisijungė prie sankcijų, nestokoja lyderystės, pasiryžimo imtis kitų veiksmų, kurie reikalingi Rusijai stabdyti: papildomomis sankcijomis, finansine parama Ukrainai“, – sakė I. Šimonytė.

Anot jos, Tokijo lyderystės reikės ir kitais metais, kai Japonija pirmininkaus G-7 valstybių klubui.

„Galėtų atrodyti, kad geografiškai gana toli vyksta karas, tačiau Japonija, kaip ir Lietuva, supranta labai paprastą dalyką: nors karas vyksta Ukrainoje, bet jis vyksta dėl didesnių dalykų nei pati Ukraina ar jos teritorija ar tos teritorijos dalis“, – sakė premjerė.

„Dėl to visos šalys turi būti susivienijusios vien tam, kad ateities autokratai nenutartų, jog tai yra gera mintis spręsti savo kažkokių ambicijų ar vidaus politikos problemas kitų valstybių teritorijų sąskaita“, – teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė pridūrė iš Japonijos kolegos išgirdusi „daug stiprių paramos žodžių“ ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvai.