Buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis trečiadienį sukritikavo Užsienio reikalų ministeriją, kad ši pirmininkaudama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai neinicijavo kreipimosi į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo regiono aneksijos.
Piktinasi „twitterine“ užsienio politika
Pasak parlamentaro, Lietuva galėjo pasiekti, kad Krymo okupacijos nepripažinimas įgautų tarptautinį teisinį pagrindą, o Ukraina galėtų reikalauti žalos atlyginimo bei tribunolo asmenims, atsakingiems už šiurkščius tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus Kryme.
„Deja, mūsų pasiūlymą Vyriausybė atmetė – vietoje realios politikos, turėdama unikalų šansą įprasminti savo narystę Saugumo Taryboje, Lietuva tęsia skambią, bet apčiuopiamų rezultatų neduodančia „twitterinę“ užsienio politiką“, – pranešime spaudai trečiadienį teigė Seimo narys.
Konservatoriai praeitą mėnesį pasiūlė Lietuvai inicijuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl kreipimosi į Tarptautinį Teisingumo Teismą, kuris įvertintų Krymo aneksiją.
Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų vadovybės teigimu, Lietuva galėjo pasinaudoti įtaka, kurią turi kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.
„Siūlome (...) inicijuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje būtų suformuluotas konkretus klausimas ir oficialus kreipimasis į Tarptautinį Teisingumo Teismą prašant pateikti patariamąją teisinę nuomonę dėl Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos“, - rašyta konservatorių kreipimesi prezidentei, premjerui ir užsienio reikalų ministrui.
Laišką pasirašė partijos pirmininkas europarlamentaras Gabrielius Landsbergis, Seimo nariai Andrius Kubilius, Audronius Ažubalis ir Rasa Juknevičienė.
L. Linkevičius vadina pupulizmu
Užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius trečiadienį populizmu pavadino savo pirmtako konservatoriaus Audroniaus Ažubalio kritiką, kad pirmininkaudama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai Lietuva neinicijavo kreipimosi į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo regiono aneksijos.
Pasak ministro, tokia iniciatyva turi būti kruopščiai paruošta, o ją pateikti turi nukentėjusioji šalis - Ukraina. L.Linkevičius teigė apie tokią galimybę kalbėjęs su Ukrainos kolega, bet pabrėžė, kad greiti sprendimai nėra įmanomi.
„Buvęs užsienio reikalų ministras turėtų suprasti, kad klausimai Generalinėje Asamblėjoje prieš svarstymą turi būti parengti. Neparengti klausimai būna nepatvirtinami ir tuomet atsiranda didesnė žala negu nauda. Generalinėje Asamblėjoje yra 193 šalys ir dauguma turi balsuoti už pasiūlymą“, - BNS sakė ministras.
„Tai daryti turi ta šalis, kuri tiesiogiai susijusi, šiuo atveju Krymas yra Ukrainos teritorija. Apie tai aš esu kalbėjęs su (Ukrainos) užsienio reikalų ministru. Tai teoriškai įmanomas procesas, bet praktiškai jis taip greitai nerealizuojamas. O tokios daromos ir platinamos išvados rodo, kad žmonėms daugiau rūpi populizmas, nei reali pagalba, kuo labai nesinorėtų tikėti “, - teigė ministras.
„Norėčiau pamatyti tokį žmogų, kuris manytų, kad kokia nors šalis Saugumo Taryboje Ukrainai padėjo daugiau negu Lietuva. Jeigu toks žmogus yra mūsų opozicijos atstovas, man labai liūdna“, - sakė L.Linkevičius.
Lietuva Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pirmininkavo gegužę. Šioje institucijoje Lietuva dirba 2014 ir 2015 metais.
