Jo teigimu, galimybes tam atveria Norvegijos sprendimas ratifikuoti Hagos konvenciją.

„Kai konvencija įsigaliojo, tai be to, kad atsiranda daugiau bendravimo kanalų, kartu atsiveria galimybės toms šalims, kurios ratifikavusio konvenciją, vadinasi, ir Lietuvai galbūt - kalbant apie laikiną globą, kai yra atvejai, verčiantys tai daryti, jeigu yra netinkamai elgiamasi - galima būtų toliau svarstyti ateityje galimybę, kad globa suteikta toje šalyje, iš kurios vaikas atvykęs. Šis faktas yra labai psichologiškai svarbus“, - BNS sakė ministras.

Vaikų apsaugos klausimus L. Linkevičius aptarė su Norevgijos vaikų ir lygybės ministre Solveiga Horn.

„Iš tikrųjų vyksta labai geranoriškas bendradarbiavimas ir dar kartą išgirdau, kad toms priemonėms, kurių imamasi, vienintelė sąlyga yra vaiko interesai“, - sakė ministras.

Norvegija šiemet ratifikavo Hagos konvenciją, ji įsigaliojo liepos 1 dieną. Konvencija užtikrina susijusių šalių bendradarbiavimą ir dalinimąsi informacija kiekvienoje byloje. Manoma, ši konvencija padės užtikrinti geresnę apsaugą vaikų, turinčių giminystės ryšių kitoje konvenciją pasirašiusioje valstybėje. 1996 metais priimta Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų bei vaikų apsaugos priemonių srityje šiuo metu galioja 40-yje pasaulio valstybių, įskaitant visas Europos Sąjungos šalis.

2015 metų duomenimis, Norvegijoje, atvykę su tėvais, gyvena per 5 tūkst. lietuvių vaikų, dar apie 2 tūkst. yra gimę Norvegijoje. Lietuvoje buvo kilęs nepasitenkinimas, kai iš emigrantų šeimų dėl nederamo elgesio buvo paimti vaikai. Pareigūnai sako, kad iš lietuvių šeimų Norvegijoje paimta statistiškai nedaug vaikų, palyginti su kitų tautybių šeimomis.