2020-aisiais, švęsdami mūsų atsikovotos nepriklausomybės 30-metį, turėsime išskirtinę progą ne tik prisiminti, kokie buvome 1990-ųjų kovo 11-ąją, bet ir pasidžiaugti, kiek daug nuo to laiko pasiekėme. O gal kaip anuomet – daugmaž visiems vieningai – pavyks sutarti, kokie sieksime tapti per kitus 30 metų?

Laukia daugybė iššūkių. Ar 2020-aisiais socialinę atskirtį, gal net prarają bent kiek sumažins biudžetuose jautriausioms socialinėms grupėms numatyti kam keli, kam keliasdešimt papildomų eurų? O gal patikėsime, kuo jau įtikėjo pažangios pasaulio valstybės – kad skurdą mažina ne išmokos, o kokybiškas švietimas? Ar sugebėsime būti vieningi naujai atgimsiančioje Vienybės aikštėje? Ar ir toliau apsiribosime atšilimo rekordų konstatavimu?

Gal Kovo 11-osios 30-metis taps proga ne tik pagerbti nepriklausomybės pirmeivius?

Metų politinis įvykis

Pagrindinis 2020-ųjų politinis įvykis – Seimo rinkimai vyks paskutinį metų ketvirtį, spalio 11 d., bet visi metai bus pažymėti jų ženklu. Kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, jau dabar buriasi naujųjų pranašų kuopelės, keliomis dešimtimis papildomų eurų pamaloninamos gausiausios ir labiausiai nuo valdžios sprendimų priklausančios rinkėjų grupės, politikai lenktyniauja išradingumu, kaip vienam kitą įspūdingiau sumenkinti.

Kad iki rinkimų laukia dar didesnis politinis chaosas Seime ir Vyriausybėje (nors sunku patikėti, kad chaoso gali būti dar daugiau), prognozuoti lengva. Sunkiau – kas perims šeimininkavimą Seime po rinkimų. Jei neištiks koks politinis cunamis (kaip kad ištiko Liberalų sąjūdį prieš 2016-ųjų rinkimus), sociologinių apklausų vektorius visų pirma palankus Tėvynės sąjungai-krikščionims demokratams, gerų rezultatų leidžia tikėtis ir Socialdemokratų partijai.

Visuomenės palankumą barsto praėjusiuose rinkimuose triumfavusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet ir jiems turėtų likti mandatų, tik gal net kokius keturis kartus mažiau, nei laimėjo prieš ketverius metus.

Kas liks už didžiosios politikos borto, iš dalies paaiškės dar metų pradžioje: tai priklausys, ar Seimui pavyks atmesti Prezidento veto dėl rinkimų kartelės nuleidimo nuo dabar 5 iki 3 proc. partijoms ir nuo 7 iki 5 proc. koalicijoms.

Astrologai sako, kad Žiurkės metai tinka drąsiai pradžiai, naujiems projektams ir eksperimentams.

Beje, kitąmet minėsime pirmųjų visuotinių demokratinių Seimo rinkimų ir jame išrinkto Steigiamojo Seimo 100-metį. 1920-aisiais balsuoti atėjo 90 proc. rinkimų teisę turėjusių piliečių. Verta pasimokyti iš savo istorijos.

Metų nusivylimas

Rudeniop ateis metas sverti ketverių Seimo metų derlių. Kol kas įspūdingiausias pasipiktinusiųjų valdžia protestų ir streikų skaičius.

Valdžioje – chaosas, nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į valdžią veržėsi su šūkiu "Darni Lietuva", toks buvo ir Vyriausybės programos leitmotyvas. Savotiška ta "valstiečių" darnuva.

Metų nerimas

Šiemet Lietuvos ekonomikos kilimas turėtų siekti 3,6 proc. BVP, o kitų metų prognozės sustoja ties 2–2,5 proc. kartele. Lėtesnis augimo tempas prognozuojamas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims, neatmestina prielaida, kad ir kitąmet atsinaujins kokie prekybos karai ar geopolitiniai nesutarimai, kas gali turėti įtakos ir mūsų ekonomikai.

Užsienio investicijų tikrai nepagausins ir tragikomedija Seime priimant biudžetus 2020-iesiems, kai vieną dieną siūlytos vienokios mokesčių permainos, kitą – jau kitokios.

Ekonomistai įspėja, kad ne tik mūsų saugumui, bet ir ekonomikai nieko gera nežada startuosianti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė. Deja, panašu, Lietuva lieka vieniša kovodama su savo iniciatyva nepirkti elektros energijos iš nesaugios atominės. O tai gali dar pabloginti mūsų ekonominius santykius su Baltarusija.

Ekonomikai nieko gera nežada startuosianti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė.

Ne į sveikatą bus mūsų ekonomikai, jei Europos Parlamentas priims Mobilumo paketą. Verslo sąlygos mūsų vežėjams pablogės, tad šis ypač svarbus mūsų ekonomikai sektorius gali imti masiškai emigruoti.

Prognozės turėjo paprotinti Seimą patvirtinti taupesnius viešųjų lėšų biudžetus, bet nepaprotino. Ak, tas politikų dosnumas rinkimų metais.

Metų piniginė

Prognozuojama, kad kitąmet kils atlyginimai sektoriuose, kuriame sukuriama didesnė pridėtinė vertė. Politikai priėmė sprendimą pastorinti ir viešojo sektoriaus darbuotojų pinigines: kils mokytojų atlyginimai, biudžetinių įstaigų ir valstybės tarnautojų bazinė alga padidės 176 eurais, neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimas iki 350 eurų mažiausiai uždirbančiųjų algas kels iki 12 eurų. Šalpos pensijos augs 4–18 eurų, o senatvės pensijos per metus padidės vidutiniškai 32 eurais.

Vaiko išmoka didės iki 60 eurų, o neįgaliems ir gausių bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 100 eurų, nuo rugsėjo visi priešmokyklinukai ir pirmokai gaus nemokamus pietus.

Beveik 18 proc. pigs dujos. Bet yra ir pinigines ploninančių naujienų: dėl akcizų padidinimo brangs degalai, stiprus alkoholis ir tabakas, 14,6 proc. brangs ir elektra. Nuo liepos perregistruojant automobilį įvestas taršių automobilių mokestis (13,5–540 eurų), o neapmokestinamojo nekilnojamojo turto kartelę nuleidus iki 150 tūkst. eurų, padaugės asmenų, kuriems teks mokėti brangaus nekilnojamojo turto mokestį.

Metų jubiliejus

Jau trys dešimtmečiai mes laisvi. Nepriklausomi nuo okupantų partkomų ir primestų stabų. Laisvi patys tvarkytis ir planuotis savo gyvenimą. Galima sakyti – mums sekasi. Ekspertai, įvairiausiais pjūviais lygindami Lietuvą su europietišku ar pasauliniu kontekstu, sako, kad dar niekada dar nebuvome tokie saugūs ir taip gerai negyvenome. Esame priimti į prestižiškiausius pasaulio klubus – Jungtines Tautas, NATO, ES, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kitas tarptautines bendrijas.

Bet galėjome gyventi dar darniau ir sočiau. Skurdo rodikliai vieni didžiausių ES, kaip ir atotrūkis tarp skurdžiausiųjų ir turtingųjų. 30 metų buvo per mažai imtis esminių reformų sveikatos apsaugos ir švietimo sistemose.

Gal Kovo 11-osios 30-metis taps proga ne tik pagerbti nepriklausomybės pirmeivius, prisiminti, kas buvo prieš 30 metų ir kas per juos nutiko, bet ir rasti bendrystės sutarti bei susitelkti dėl ateities prioritetų, net jei tas sutartas svarbiausias iš svarbiausiųjų kažkiek atimtų gerovės iš kitų sričių. Kai prioritetas – viskas, sparčiai pirmyn – niekas.

Metų mokykla

2020-ieji paskelbti ir Mokyklų bendruomenių metais, pripažįstant, kad nuo bendruomenės aktyvumo, visaverčio dalyvavimo ir įsitraukimo į mokyklos gyvenimą priklauso visos mokyklos sėkmė.

Gal tokių metų paskelbimas padės prisiminti, kad mokyklos bendruomenės gerovei svarbu ne tik mokytojų algos, bet ir mokiniai. O mūsų jaunoji karta, kaip parodė ir neseniai paskelbtas tarptautinis PISA tyrimas, užstrigę žemiau pasaulio vidutiniokų.

Pažangios valstybės seniai suprato: kas laimės konkurencinę kovą švietimo srityje, tas laimės ir visose kitose. Lietuva to, deja, dar nesuprato. 2020-ųjų biudžete prieš rinkimus nutarta susikoncentruoti į skurdo ir atskirties mažinimą didinant išmokas – labiausiai nuo valdžios priklausomą ir politikų manipuliacijoms pasiduodančią visuomenės grupę. O pasaulis rado kitokį receptą, kaip mažinti skurdą. Šiemet Nobelio premija ekonomikos srityje paskirta amerikiečiams Abhijitui Banerjee ir Michaeliui Kremeriui bei prancūzei Esther Duflo už siūlymus, kaip įveikti skurdą. Atsakymas – stiprinti švietimą.

Metų bendrapiliečiai

Tarp kitų išskirtinių sukakčių 2020-ieji paskelbti ir Vilniaus Gaono bei Lietuvos žydų istorijos metais. Minėsime iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines, prisiminsime neatskiriamą Lietuvos istorijos dalį – per 700 metų siekiančią Lietuvos žydų istoriją.

Ta proga gal dar kartą prisiminsime prieš trejus metus anapilin iškeliavusio mūsų amžininko intelektualo Leonido Donskio įžvalgas, tarp kurių – ir tokią mintį: jei Lietuva, kaip kad daugelis pasaulio tautų, savais laikytų ne tik etninius lietuvius, bet visus savo gyventojus ir jų palikuonis, galėtume kaip savais didžiuotis dviženkliu Nobelio premijos laureatų skaičiumi, daugybe pasaulinio masto kūrėjų ar mokslo žmonių.

Tai, beje, galioja ne tik litvakų atveju. Patys, būdami emigrantų, šiais laikais – gal tiesiog pasaulio piliečių tauta, turėtume geriau suprasti ir lietuviškų šaknų neturinčius savo kaimynus Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Metų nepiliečiai

Kitų metų pradžioje iš karto keli šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių atsidurs nebe ES: "Brexit" siena atskirs Didžiąją Britaniją nuo šios bendrijos. Gausiausiai svetur lietuvių bendruomenei bene skaudžiausiai gali atsiliepti, kad šiemet referendume dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje pritrūko balsuotojų. Beveik trys ketvirtadaliai buvo "už", bet prie balsadėžių atėjo vos kiek daugiau nei pusė rinkėjų, tad tiek balsų buvo per mažai Konstitucijai pakeisti.

Kitų metų pradžioje iš karto keli šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių dėl "Brexit" atsidurs nebe ES.

Bet kitais metais pirmąkart užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai turės atskirą apygardą Seimo rinkimuose. Kažin ar jie balsuos taip pat aktyviai, kaip kad balsavo referendume turėdami asmeninį interesą?

Metų technologijos

Didžiausia metų technologijų naujiena gali tapti ne pažangą skatinančios, o fake news (melagingas naujienas) brukančios ir vartotojų saugumą pažeidžiančios išmaniosios naujovės.

JAV prezidento rinkimai, neabejojama, bus bandomi paveikti ir tokiais būdais. Belieka tikėtis, kad rinkimuose ne tik didžiojoje pasaulio valstybėje, bet ir Lietuvoje pavyks išvengti esminių rinkėjų nuomonės iškraipymų.

Metų olimpinė viltis

Lietuva devynioliktą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvaus kaip nepriklausoma valstybė. Jose bus išdalyti 962 olimpiniai medaliai. Viltis – kad keli jų atkeliaus ir į Lietuvą, o gal iš olimpinių arenų pasaulis vėl išgirs Lietuvos himną.

Beje, olimpiniai medaliai gaminami iš panaudotų mobiliųjų telefonų. Taip tausojami žemės ištekliai. Toks požiūris primena, kad olimpinis šūkis "Citius, Altius, Fortius" (Greičiau, aukščiau, tvirčiau), 1894 m. pasiūlytas antikinių olimpinių žaidynių atkūrėjo Pierre’o de Coubertin’o, ragina siekti ne tik fizinio, bet ir moralinio pranašumo.

Lietuva devynioliktą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvaus kaip nepriklausoma valstybė.

Metų repeticija

"Iš laikinosios – į šiuolaikinę" – ambicingas Kauno, 2022-aisiais tapsiančio Europos kultūros sostine, šūkis. Idėjų ir renginių maratonas jau prasidėjęs, o 2020-ieji ir 2021-ieji svarbūs išskirtinių metų preliudija, kaip premjeros generalinė repeticija.

Svarbiausia – neužmiršti pačios idėjos: kultūros sostinės programos renginiai ir veiklos turi būti integruoti į ilgalaikes miestų strategijas. Kad po kultūros sostinės metų, kaip Vilniuje po 2009-ųjų, neliktų tik vamzdis ir skandalų dėl neskaidriai taškytų milijonų šleifas.

Metų vienybė

Pavasarį kauniečiai pagaliau galės džiaugtis po užsitęsusios rekonstrukcijos atjaunėjusia Vienybės aikšte.

Tarpukariu reprezentacine buvusi miesto erdvė, tikimasi, vėl bus kauniečių gyvenimo ašis, kurioje derės nuo ateisiančiųjų pagerbti istorinės atminties iki riedlentininkų. Kad tik čia įvairiomis progomis ir be jų susirinksiančių kauniečių nusiteikimas atitiktų aikštės pavadinimą.

Tarpukariu reprezentacinė buvusi miesto erdvė, tikimasi, vėl bus kauniečių gyvenimo ašis.

Metų veteranas

2020-aisiais savo penkiasdešimtmetį švęs pirmoji moderni magistralė, sujungusi dvi sostines – laikinąją ir tikrąją. 1970 m. atidaryta Vilniaus–Kauno magistralė buvo viena moderniausių visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje. 1971 m. pradėta tiesti ir atkarpa iki Klaipėdos. Lig šiol modernių magistralių veteranas – pagrindinė šalies transporto arterija.

1970 m. atidaryta Vilniaus–Kauno magistralė buvo viena moderniausių visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje.

Metų anomalija

2019-ųjų šiluma sumušė daugybę visų laikų rekordų, daug dienų ar net mėnesiai buvo visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, šilčiausi nuo pat matavimų pradžios.

Per Kalėdas Lietuvoje klombose vis dar žydėjo našlaitės. Panašu, kitąmet rekordai vėl bus mušami. Dar kitąmet – ir vėl. Kol sumušime patys save? Nebent iš tikrųjų ieškosime, kaip įgyvendinti naujosios Europos Komisijos patvirtintą Žaliąją darbotvarkę, o ne kaip išsiderėti jos išimčių.

Metų žiurkės

Astrologai sako, kad Žiurkės metai tinka drąsiai pradžiai, naujiems projektams ir eksperimentams. Bet žiurkės labai racionalios ir taupios, tad tai neturi būti tuščias jėgų ir pinigų švaistymas.

Iš metų simbolio reiktų pasimokyti būti greitiems, taupiems ir, svarbiausia, nepakliūti į pelėkautus dėl gabalėlio sūrio. Ypač spalį.