„Šis klausimas į darbotvarkę dar sugrįš. Niekas nežino – gal ne rytoj, bet poryt“, – trečiadienį publikuotame „Security.Table“ interviu teigė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, Ukraina jau nebėra tik saugumo garantijų siekianti šalis – jos kariuomenė tampa viena stipriausių Europoje.
„Jeigu žvelgiame į ilgalaikę perspektyvą, turime į tai atsižvelgti. Ukraina pati gali tapti saugumo teikėja. Prezidentas (Volodymyras – BNS) Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė sukaupė milžinišką kovinę patirtį. Ji sparčiai stiprina ir modernizuoja savo gynybos pramonę, kuri jau yra technologiškai labai pažangi“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą taip pat būtina suteikti žalią šviesą.
„Lietuva visada buvo viena stipriausių spartesnės Ukrainos integracijos šalininkių. Jeigu Ukraina įgyvendina reformas – o ji įrodė galinti tai daryti net karo sąlygomis – ji turi būti už tai įvertinta. Tai labai paprasta“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, NATO siekiant sutelkti JAV lyderio dėmesį į sparčiai augančius gynybos biudžetus, Ankaroje vykstančiame NATO viršūnių susitikime į darbotvarkę sugrįžo ir įstrigusios pastangos sustabdyti karą Ukrainoje. D. Trumpas pareiškė tikintis, kad abi pusės nori nutraukti kovas.
Savo ruožtu Europa ir Kanada ketina įsipareigoti toliau teikti karinę paramą Ukrainai, kuri 2026-aisiais ir 2027-aisiais sieks po 70 mlrd. eurų kasmet.
Lietuva savo ruožtu yra įsipareigojusi Ukrainai kasmet teikti saugumo ir gynybos paramos už 0,25 proc. metinio BVP.
Be kita ko, prezidentas akcentavo, jog JAV pastaruoju metu siunčiant prieštaringus signalus dėl amerikiečių pajėgų dislokavimo Europoje ir grasinant pasitraukti iš NATO, lyderystę Aljanse turi perimti Vokietija.
„Vokietija privalo tai padaryti, negalime palikti lyderystės vakuumo. Manau, kancleris Friedrichas Merzas tai puikiai supranta ir yra pasirengęs imtis lyderystės. (...) Jis labai gerai supranta padėtį rytiniame NATO flange“, – kalbėjo prezidentas.
„Jam (Vokietijos kancleriui – BNS) Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje, didesnės investicijos į gynybą ir Bundesvero modernizavimas yra vieni svarbiausių prioritetų“, – sakė šalies vadovas.
Berlynas iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuoja dislokuoti apie 4–5 tūkst. karių brigadą, jos pavaldume bus ir tarptautinė NATO kovinė grupė.
Lietuvoje šiuo metu jau tarnauja apie 1,7 tūkst. Vokietijos brigados karių, planuojama, kad iki metų pabaigos šis skaičius perkops 2 tūkstančius.