Audringas ketvirtadienis
Premjeras G. Paluckas suks medų, imsis buities darbų – nutarė pailsėti. Tiesa, ne su visam, kaip nemažai kas vylėsi, o dvi savaites. Būtent tiek, kiek prezidentas, praėjusį ketvirtadienį pasikvietęs jį ant kilimėlio, jam davė laiko atsakyti į visus kylančius klausimus dėl jo verslo, o jei nepavyks, spręsti dėl pasitraukimo iš pareigų.
Atostogas premjeras sakė panaudosiąs ir informacijai apie klaidžias savo paties verslo peripetijas surinkti. Daugiau kaip per pusantro mėnesio „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, taip pat „Redakcija” atskleidė net kelis premjerui šešėlį metančius jo verslo epizodus.
Ketvirtadienį premjero likimui svarstyti skubiai sušaukta ir Socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba, paskui – prezidiumas. Partijos skyriuose jau esti nepasitenkinimo, tačiau po svarstymų – komplimentai premjerui ir žinia, kad darbas tęsis, kol teisėsaugos institucijos pateiks savo tyrimų išvadas. „Gintas yra puikus premjeras“, – pareiškė buvusi partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
Tą patį vakarą posėdžiavo ir koalicijos partnerių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba. Jos pirmininkas Saulius Skvernelis po posėdžio konstatavo: išties susiduriame su Vyriausybės krize, ministrui pirmininkui yra problemiška toliau eiti pareigas. Demokratai ragina sušaukti koalicinę tarybą. Seimo pirmininkas mano, koalicija gali sėkmingai dirbti, tačiau demokratai neatmeta ir galimybės iš jos trauktis. Jis sako negalįs garantuoti, kad demokratai palaikys premjerą dėl jo balsuojant Seime, kad ir kokia forma tai būtų daroma.
Prezidentas paragino G. Palucką pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šis sutiko, tačiau pagal Seimo statutą tokio žanro nėra – yra numatytas nepasitikėjimas visa Vyriausybe ir interpeliacija Vyriausybės nariui. Tačiau premjeras norėtų tai padaryti paprastu balsavimu, o tai tik sukelia spėjimų, kad jis siekia atviro balsavimo, nes slapto baigtis neprognozuojama, nors valdantieji ir turi net 86 mandatus.
Seimo opozicija paskelbė, kad rugpjūčio viduryje imasi inicijuoti neeilinę Seimo sesiją, kurioje būtų siūloma pradėti apkaltą G. Paluckui, priimti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, prašant nustatyti Seimo nario galimybes dalyvauti versle ir siekiant išsiaiškinti, ar G. Paluckas turėjo teisę 2020 ir 2024 m. kandidatuoti Seimo rinkimuose dėl galbūt iki galo neatliktos bausmės.
Beatodairišką ištikimybę premjerui demonstruoja tik „Nemuno aušra“. Jos lyderis Remigijus Žemaitaitis piktinasi, kad prieš Vyriausybės vadovą vykdomas „žvėriškas puolimas“.
Pats G. Paluckas nesijaučia pažeidęs įstatymus ir atskleidžiamas vis naujas jo verslo peripetijas vadina faktais nepagrįstomis „koordinuotomis oponentų atakomis“ siekiant „destabilizuoti Vyriausybės darbą ir pakeisti esamą valdžią“.
„Žiurkių byla“
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tiria du žurnalistų atskleistus skandalingus premjero verslo epizodus. Tačiau imant ne atskirus epizodus, o visą jų seką, daug kam kilo abejonių tik dėl to, ar G. Paluckas smulkus, ar stambus sukčiautojas, nes viskas lyg ir teisėta, tačiau lyg laimėta loterijoje. Jei tai pavienis atvejis, sakytum, žmogui pasisekė. Tačiau kai laimi reguliariai, čia jau arba stebuklas, arba kas kita.
G. Paluckas – vienas turtingiausių valstybės politikų, iš valdžios triumvirato – pirmas. BNS skelbė, kad Valstybės mokesčių inspekcijos neseniai paskelbtų politikų turto deklaracijų už 2024 m. duomenimis, G. Paluckas su sutuoktine turi įvairaus turto maždaug už 2 mln. 298 tūkst. eurų ir skolų už 37 tūkst. eurų. Didžiąją šeimos turto dalį sudaro turimos akcijos – 1 mln. 716 tūkst. eurų. Per metus poros turtas padidėjo maždaug 50 tūkst. eurų.
Tačiau per pastarąjį pusantro su trupučiu mėnesio atskleistos jo verslo sėkmės peripetijos, išdėstytos daugmaž chronologine tvarka, rodo keistokus jo turtėjimo būdus.
G. Palucko biografijoje lig šiol nemaloniausias faktas – 2010 m. jis nuteistas už piktnaudžiavimą, nes būdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi protegavo graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę. Po poros metų tokį verdiktą patvirtino ir Aukščiausiasis Teismas.
G. Paluckui skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, priteista atlyginti daugiau kaip 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų) turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei.
Tačiau „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ išsiaiškino, kad priteistą žalą premjeras baigė mokėti tik šių metų liepą, kai sulaukė žurnalistų klausimų, nors su savivaldybe buvo sutaręs tai padaryti iki 2015-ųjų pabaigos. Beje, didžiąją dalį (40 tūkst. litų, arba 11,58 tūkst. eurų) pirmojo mokėjimo 2014 m. sudarė grynieji pinigai, pasak G. Palucko, jo šeimos ir artimųjų santaupos.
Belieka stebėtis, kad politikas (mokėdamas pirmą skolos dalį jis dirbo LSDP atsakinguoju sekretoriumi), pirma, tokias sumas laiko grynaisiais, antra, turi rimtų problemų arba su atmintimi, arba su sąžiningumu, kad dešimt metų nesumokėjo priteistos žalos. Žinoma, keista, kad ir Vilniaus savivaldybė neapsižiūrėjo negavusi skolos.
Maža to, išaiškėjus šiems faktams iškilo klausimas, ar tik šiemet pabaigęs atlyginti žalą G. Paluckas galėjo būti renkamas Seimo nariu, nes Rinkimų kodeksas numato draudimą dalyvauti rinkimuose nebaigus „atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį“. Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad registruodama G. Palucką kandidatu į Seimą duomenų apie nebaigtą savivaldybei atlyginti žalą nebuvo gavusi.
Sklypas valstybės miške
Panašiu metu, kai mynė teismų slenksčius „žiurkių byloje“, 2009–2014 m. G. Paluckas buvo patekęs ir į miglotą sklypo Vilniuje įsigijimo istoriją. „Redakcija“ paviešino istoriją, kad 2009 m. rudenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių G. Palucką pakeitęs taip pat socialdemokratas Vytautas Milėnas suformavo 5 a sklypą Vilniuje, Laurų gatvėje. Teigiama, kad tų pačių metų lapkritį šiame sklype atkurtos nuosavybės teisės, jį netrukus perėmė senyvo amžiaus paveldėtojos, tačiau jau po dešimties dienų jis parduotas G. Paluckui ir Genovaitei Arlauskienei. Šią su G. Palucku sieja Julius Arlauskas, pažįstamas iš jaunųjų socialdemokratų veiklos.
Sklype naujieji savininkai norėję vykdyti statybas, imtas rengti detalusis planas, tačiau 2011 m. jį patikrinus Valstybinei miškų tarnybai, paaiškėjo, kad didžiąją sklypo dalį užima miškas, kuris negalėjo būti privatizuotas. Dėl to gindami viešąjį interesą prokurorai kreipėsi į teismą prašydami valstybei jį grąžinti. 2014 m. teismai tenkino jų prašymą. Vėliau G. Paluckui ir G. Arlauskienei priteista po per 5 tūkst. eurų už valstybės atsiimtą mišką. Dabar šiems savininkams priklauso kiek daugiau nei po 1 a šio sklypo tose vietose, kurios nelaikomos mišku.
„Laisvės TV“ ir „Siena“ išsiaiškino dar vieną G. Palucko verslo sandorį, su kuriuo susijusios tos pačios pavardės. 2012 m. iš Kipre registruotos įmonės „Grafdec Limited“ G. Paluckas už 16,5 tūkst. eurų įsigijo ir 54 kv. m butą apleistame name Vilniaus Šnipiškių mikrorajone. Sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats G. Paluckas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
2008 m. „Grafdec Limited“ tą patį butą pirko už 107 tūkst. eurų, todėl žurnalistai kelia klausimą, kodėl G. Paluckas jį nusipirko taip pigiai. Paaiškinta, kad įmonė butą pirko prieš pat ekonomikos ir finansų krizę, dėl kurios nekilnojamojo turto kainos vėliau smuko.
Paaiškėjo, kaip skelbė 15min, Kipro įmonei tarpininkavo advokatas J. Arlauskas. Ši pavardė minėta ir minėtoje sklypo Laurų gatvėje istorijoje.
Verslo partneriai
2012 m. G. Palucko biografijoje pažymėti ne tik jam nepalankiu Aukščiausiojo Teismo verdiktu. Nors jis neskubėjo atlyginti savivaldybei žalą, bet, kaip skelbia dar vienas „Laisvės TV“ ir „Sienos“ tyrimas, už 223 tūkst. eurų iš Darijaus Vilčinsko vadovaujamos įmonės „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo 127 kv. m naujos statybos apartamentus sostinės elitiniame kvartale Trinapolio gatvėje. Tyrimo autoriams iškėlus klausimų, iš kur G. Paluckas šiam sandoriui turėjo pinigų, šis nurodė pardavęs ankstesnį savo turėtą nekilnojamąjį turtą ir skolinęsis iš banko ir fizinių asmenų.
Su D. Vilčinsku G. Palucką sieja ir daugiau ryšių. Verslininkas patvirtino, kad buvo investavęs į dabartinio premjero prieš dešimtmetį iš dalies valdytą įmonę „Sagerta“, nesėkmingai vysčiusią ežerų dugnų topografijos projektą. 2018 m. vasarą G. Paluckui galutinai pasitraukus iš „Sagertos“ akcininkų ir einant sostinės vicemero pareigas, miesto taryba nutarė už beveik 6 mln. eurų iš su D. Vilčinsku susijusios įmonės „VIPC Vilnius“ visuomenės reikmėms perimti sudegusius Profsąjungų rūmus. D. Vilčinskas sako iš to neturėjęs jokios naudos, nes tuo metu nebeturėjo nieko bendro su „VIPC Vilnius“.
Mįslė dėl paskolos
Naujausios G. Palucko verslo „sėkmės istorijos“ – jau iš laikotarpio, kai pernai jis tapo Seimo nariu, o paskui ir premjeru. Pirmajame apie jo verslą gegužės pabaigoje „Sienos“ ir „Laisvės TV“ paskelbtame tyrime atskleista, kad G. Paluckui jau dirbant premjeru iš dalies jam priklausanti įmonė „Garnis“ iš nacionalinio plėtros banko ILTE gavo 200 tūkst. eurų paskolą su lengvatinėmis palūkanomis. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas. Šį vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priėmė kelis su ILTE susijusius sprendimus.
Kilo klausimų, ar „Garnis“ nebuvo sukurta fiktyviai, siekiant gauti paskolą kitos tų pačių akcininkų valdomos įmonės „Emus“ naudai. Pastaroji nebūtų galėjusi pretenduoti į paskolą, nes ji buvo teikiama tik neseniai veikiančioms įmonėms, o „Garnis“ nebūtų galėjęs gauti paskolos, jeigu su „Emus“ formaliai veiktų įmonių grupėje. G. Paluckui priklauso 49 proc. įmonės „Garnis“ ir 51 proc. „Emus“ akcijų.
Visuomenininkas Andrius Tapinas savo tinklaraštyje platformoje „Substack“ paskelbė dar vieną faktą iš premjero verslo „sėkmės istorijų“. Vos pernai įkurta ir per 170 tūkst. eurų ES paramos gavusi įmonė „Dankora“, kurios savininke galop tapo premjero G. Palucko brolienė, didžiąją dalį lėšų išleido įrangai pirkti iš G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“.
Beje, G. Palucko šeima turtų turi ne tik Lietuvoje – jie valdo vieną žemės sklypą Brazilijoje, kitą – Turkijoje. Informaciją apie jį savo privačių interesų deklaracijoje jis pernai papildė tik prispirtas žurnalistų klausimų. Premjeras – Turkijoje įregistruotos bendrovės „Triden Solo Tarim Sirket“ akcininkas, jos vardu ten 2023 m. įsigijęs sklypą, kuriame augina 1,4 tūkst. graikiškų riešutmedžių plantaciją. „Ar čia gera investicija, ar prasta – parodys laikas. Blogiausiu atveju turėsime kur pensijoje auginti bananus, mangus ar kakavmedžius. Visada svajojau turėti egzotinių vaisių sodą!“ – feisbuke rašė socialdemokratas.
Pasitikėjimo limitas
„Ar tai jau viskas? Ar dar galime ką nors išgirsti, ar ne?“ – tokį paprastą klausimą turįs premjerui sakė Gitanas Nausėda interviu LRT televizijai praėjusią savaitę paskelbus dar porą tyrimų apie premjero verslą.
Pasak prezidento, kertiniai klausimai du: pirma, ar G. Paluckas, būdamas premjeru, turėjo kokios nors įtakos ILTE paskolai suteikti, antra, ar nėra nusikalstamo praturtėjimo požymių, kitaip tariant, ar galima įvertinti ir pateisinti visas tas pajamas, iš kurių buvo įsigytas nekilnojamasis turtas? „Jeigu bent vienu iš šitų klausimų atsakymas bus „taip“, be abejo, premjeras nebegalės toliau dirbti savo darbo“, – pabrėžė G. Nausėda.
Prezidentas piktinasi, kad tarnybų informacija apie G. Palucką, gauta prieš skiriant jį ministru pirmininku, buvo nepakankama, o žurnalistiniai tyrimai atskleidžia kartais daug daugiau, negu pagal savo pareigas turi atlikti valstybės išlaikomos tarnybos. „Na, po velnių, reikia vieną kartą dirbti pradėti“, – kalbėdamas su žurnalistais jau stipriau pridūrė jis.
Tačiau premjeras ir toliau tokioje situacijoje, kurioje jis atsidūrė, stebina humoro jausmu ar ciniškumu – kaip pažiūrėsi. Dabar sakė, kad jam reikia pasirūpinti bitėmis, o paskelbus pirmuosius žurnalistų tyrimus iš Seimo tribūnos tyčiojosi, kad opozicija kreipėsi į įvairias tarnybas, „gal tik neparašyta Antarktidos pingvinams“.
Ar taip sau leidžia kalbėti, nes jam tikrai prastai su atmintimi ir tikrai neprisiminė nesumokėtos skolos Vilniaus savivaldybei ir keistų verslo sandorių, ar tikrai nuoširdžiai tiki esantis teisus. Pavyzdžiui, jei nenusišalina sprendžiant banko, iš kurio jam iš dalies priklausoma įmonė gavo lengvatinę paskolą, klausimus. Arba kuo nuoširdžiausiai aiškina, kad visiškai normalu: kažkas sužino apie atgaunančius viliojantį žemės sklypą senolius, praneša kitiems, šie greitai jį nuperka. Arba brolienės įmonė gautus europinius pinigus išleidžia pirkimams iš jo įmonės ir t. t., ir pan. Žurnalistai atskleidė, švelniai tariant, keistų verslo ir politikos ryšių aukščiausiu lygmeniu schemų.
Kažin ar kas gali pasikeisti per dvi savaites. Nors, pasak prezidento patarėjo, G. Nausėdos pasitikėjimo limitas premjeru praktiškai išsemtas, tačiau kategorišką poziciją jis vis dar atidėlioja. Socialdemokratai irgi lūkuriuoja, gal premjerą išgelbės STT ir FNTT išvados.
Bijo griūties
Visi supranta, kad bandoma išsaugoti ne G. Palucką, į premjero postą užneštą ant V. Blinkevičiūtės rankų tik kaip atsarginį variantą, o Vyriausybę, nes jo kritimas reiškia ir viso ministrų kabineto griūtį. Tokiu atveju klausimas, ar išliktų ta pati valdančioji koalicija su Lietuvos tarptautinę reputaciją menkinančia „Nemuno aušra“. Jei ne, ar šįsyk S. Skvernelis sutiktų eiti į koaliciją su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga dabar jau su nauju pirmininku Aurelijumi Veryga. Vakar „Kauno dienai“ šis sakė: „Kaip sakėme ir po Seimo rinkimų, jei siūlymą gautume, svarstytume partijos taryboje. Priklausytų ir nuo sąlygų, ką galėtume iš savo programos įgyvendinti. Jei eini į politiką, nori kokį nors darbą nuveikti. Jei būtų galima jį nuveikti, kodėl ne.“
Be kita ko, tada demokratai būtų antra pagal dydį frakcija valdančiojoje koalicijoje su patirties premjero poste turinčiu asmeniu priešakyje. O socialdemokratams kiltų rimtų problemų, kuo pakeisti G. Palucką. Partijos vicepirmininkas Juozas Olekas jau paskelbė esąs pasirengęs, jei prireiktų, imtis premjero pareigų. Tačiau ir jis pats 2016 m., būdamas krašto apsaugos ministru, buvo papuolęs į vadinamąjį auksinių šakučių skandalą, o 2004 m. jam teko aiškintis ir dėl korpupcijos skandalo Sveikatos apsaugos ministerijoje, kuriai jis tuomet vadovavo. Kito tarp potencialių kandidatų į premjerus minimo socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus reputacija sutepta „čekiukų skandale“.
Žinoma, jei griūtų Vyriausybė, vėl būtų daug politinio šurmulio, o ne darbo. Tačiau, kaip konstatavo ir koalicijos partneriai demokratai, dabar, užuot vykdžius politinės darbotvarkės, programų įgyvendinimo dalykus, deja, visas dėmesys sukoncentruotas į ministro pirmininko asmenybę.
Vis dėlto, net jei kokiu nors būdu G. Paluckas išsaugotų premjero postą, vargu ar jam pavyktų susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą, kuris apklausose sminga vis žemiau.
Tačiau premjeras apsisprendė kol kas kopinėti medų, o skandalo pradžioje net yra užsiminęs, kad po institucijų tyrimų jo atžvilgiu apsispręs, ar kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo.
Naujausi komentarai