R. Karbauskis siūlo tirti 2008 - 2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės.

Šią iniciatyvą parašais parėmė 58 valdančiosios „valstiečių“, taip pat dalis „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovų. Iš koalicijos partnerių socialdarbiečių nutarimo projektą pasirašęs tik vienas - Artūras Skardžius.

Anot R. Karbauskio atstovės Dalios Vencevičienės, šią iniciatyvą parašais parėmė 58 valdančiosios koalicijos – „valstiečių“ ir socialdarbiečių atstovai.

Projekte konkretūs fiziniai ir juridiniai asmenys nėra minimi.

Nutarimu siūloma specialią Seimo komisiją įpareigoti ištirti suinteresuotų asmenų ir jų grupių galimai

darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Pagal projektą, parlamentarai tirtų suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką teisėkūros procesui, valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui, veiklai, aiškintųsi galimą neteisėtą poveikį valstybės valdomų įmonių , viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai.

Nutarimo projekte formuluojama užduotis ištirti teisėsaugos ir žvalgybos institucijų vykdytą turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms bei aiškintis, kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi.

Seimo komisija būtų įpareigota iki kitų metų gegužės pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų pataisų, reikalingų nustatytoms problemoms spręsti.

R. Karbauskio registruotame nutarime nurodoma, jog šis naujas tyrimas būtų atliekamas po neseniai baigto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo, kuris aiškinosi neteisėtą verslo ar kitų interesų grupių įtaką politikams ar politiniams procesams.

Tikrai nėra ko bijoti tiems, kurių veika niekaip nesusijusi su korupcija.

Tyrimo iniciatoriai pažymi, kad kai kuriems kartu su NSGK išvada Seimui pateiktuose prieduose fiksuotiems faktams išsiaiškinti yra būtina detali analizė, kartu būtų siekiama nustatyti, kodėl laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios mažintų NSGK išvadoje nurodytą verslo grupių neteisėtą įtaką politikams.

Be to, kaip teigiama nutarimo projekte, komisija siektų „išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, susijusias su politikų priimtais sprendimais, kuomet politikų sprendimai valstybei ypač reikšminguose ūkio sektoriuose galėjo būti paveikti neteisėtos įtakos (...), skatinant politikus priimti sprendimus, kurie galimai neatitinka valstybės interesų“.

Naujo tyrimo poreikis grindžiamas ir tuo, kad rengiant NSGK išvadą bei po to, „viešojoje erdvėje pasirodė reikšminga nauja informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį skiriant teisėsaugos pareigūnus, įtakojant politinius procesus Lietuvos Seime ir netgi galimai siekiant formuoti verslo grupėms potencialiai palankią valdančiąją daugumą Seime 2008-2012 metais“.

R. Karbauskis „Žinių radijui“ naują tyrimą trečiadienį pavadino NSGK tyrimo tęsiniu, tačiau, jo teigimu, šįkart bus labiau dėmesys telkiamas į politikus, o ne į verslininkus.

„Tikrai nėra ko bijoti tiems, kurių veika niekaip nesusijusi su korupcija“, – sakė jis.

Tyrimui nepritaria

Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad nepritaria naujam tyrimui. Jį taip pat kritikavo frakcijos nariai Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas bei parlamentaras Justas Džiugelis. Jie sako, kad vietoj aiškinimosi apie praeities įvykius reikia susitelkti į dabar svarbių sprendimų priėmimą.

LVŽS seniūnas R. Karbauskis kalbėdamas apie tyrimo klausimus anksčiau yra minėjęs automobilių prekybos, nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos įmones vienijančią „Modus grupę“. Jos protegavimu „valstiečių“ lyderis anksčiau apkaltino buvusį premjerą konservatorių Andrių Kubilių. Pastarasis priekaištus kategoriškai atmeta.

Taip pat „valstiečiai“ ne kartą deklaravo norintys tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su tuometiniu Liberalų vadovu, šiuo metu politinės korupcijos byloje įtariamu Eligijumi Masiuliu.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.

Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.

Anot išvadų, galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas, atkreiptas dėmesys į neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejus, rašoma ir apie neteisėtą žiniasklaidos naudojimą – ji išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų.

V. Bakas kalba atsargiau

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas skeptiškai vertina „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio registruotą siūlymą atlikti dar vieną parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Kitas „valstietis“, anksčiau kritikavęs naują tyrimą, Justas Džiugelis džiaugėsi, kad į kai kurias jo pastabas atsižvelgta. Jis sakė šiuo metu nesvarstąs klausimo, ar trauktis iš valdančiosios frakcijos, ar ne.

Pasak V. Bako, siūlomas tyrimas dubliuos NSGK jau atliktą darbą ir kelia rizikas, kad bus „paskandintos“ politikos skaidrinimui pasiūlytos iniciatyvos.

Tačiau anksčiau pareiškęs, kad trauksis iš frakcijos, jei „valstiečiai“ pradės naują tyrimą, V. Bakas dabar kalba šiek tiek atsargiau. Anot jo, tokį sprendimą priimtų, jei matytų, kad tyrimas politizuojamas, manipuliuojama saugumo tarnybų informacija.

„Mano pozicija nesikeičia. Aš perskaičiau klausimus, tirs tą patį, ką darė NSGK. Dėl ko aš labiausiai nerimauju, mes matėme, kai atliekami tokio pobūdžio tyrimai, politikams kyla pagunda ne priimti sprendimus, kurie užkirstų kelią galios centrams ir nesąžiningiems politikams, bet pasinaudoti atskirais tyrimo epizodais ir visiškai politizuoti tokių tyrimų rezultatus“, – BNS sakė V. Bakas.

„Didžiausias mano nuogąstavimas yra tas, kad naujas tyrimas nepaskandintų iniciatyvų dėl civilio turto konfiskavimo, politinių partijų  finansavimo, lobistinės veiklos peržiūrėjimo, kurios apsaugotų visuomenę nuo tokių darinių ir situacijų, kai pelnomasi žmonių sąskaita. Jis turi tokią riziką, paskandinti viską tokiame chaose, ir tada katučių plotų galios centrai vėl iš naujo“, – kalbėjo V. Bakas.

Tačiau NSGK vadovas teigė turįs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio patikinimą, kad po NSGK atlikto tyrimo pasiūlyti sprendimai bus įgyvendinti.

„Iš tikrųjų pasibaigus pavasario sesijai mes kalbėjom su R. Karbauskiu, jis pažadėjo, kad mobilizuos frakciją šitam sprendimui“, – pažymėjo V. Bakas.

Skeptiškai naują tyrimą vertinantis V. Bakas teigė, jog atskiro tyrimo būtų vertas „Leo LT“ projektas, bet jis nepatenka į naujo tyrimo apimtį.

„Jei būtų poreikis dar tirti, turi būti ištirta stambiausia Lietuvos politinės korupcijos afera, „Leo LT“ projektas. Iš nutarimo projekto matau, kad „Leo LT“ nebus tiriamas. Bet tai vienas agresyviausių ir ciniškiausių projektų, kur būtų nuskandinta valstybė, energetikos ūkis perduotas į vienas rankas“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

J. Džiugelis ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė teiksiąs siūlymą, kad naujas tyrimas apimtų būtent nacionalinio investuotojo į Visagino atominę elektrinę „Leo LT“ sukūrimo ir egzistavimo istoriją.

V. Bakas teigė pats balsuosiąs prieš R. Karbauskio pasiūlytą tyrimą, bet apie pasitraukimą iš frakcijos kalba atsargiau.

„Jokių tyrimų pavasario sesijoje, kurie buvo sumanyti, neįvyko. Aš irgi esu politikas, kovoju už savo idėjas, žmonių interesą šiek tiek apvalyti sistemą, kol kas tai pavyksta. Iš tikrųjų, jei bus keliamas chaosas, manipuliuojama specialiųjų tarnybų informacija, jei bus skandinama, kaip A. Skardžiaus atveju, M. Basčio atveju, rizikos ir išbalinami tie žmonės, kurie daro žalą valstybei, tas mano sprendimas yra labai aiškus“, – sakė V. Bakas.

J. Džiugelis savo ruožtu pasidžiaugė, kad po aštrių diskusijų „valstiečių“ frakcijoje atsižvelgta į kai kurias pastabas.

„Pirmiausia, tyrimas registruotas tik dabar, planuota tai padaryti pavasario sesijoje, klausimas bus tik rudenį svarstomas. Antras labai svarbus dalykas – kad atsižvelgta į siūlymą praplėsti laikotarpį nuo 2008 iki 2016 metų. Tiesa, nuvylė šiek tiek, kad nėra 2004 – 2008 metų, kai buvo būtent „Leo“ klausimai sprendžiami“, – teigė jis.

Parlamentaras pabrėžė niekada nežadėjęs palikti „valstiečių“, jeigu būtų sudaryta nauja parlamentinio tyrimo komisija.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad aš niekada nesakiau, kad išeisiu iš frakcijos, jeigu bus tas tyrimas pradėtas. Sakiau tai, kad jeigu nėra įsiklausoma į kolegų argumentus, nepasikeis sprendimų priėmimo tvarka, tuomet mano pasitraukimas neišvengiamas. Šiuo metu aš matau, kad įsiklausyta į tuos dalykus“, – žurnalistams sakė J. Džiugelis.

Jis taip pat kritikavo norą naują tyrimą baigti kitų metų gegužę, vykstant prezidento rinkimų kampanijai.

„Tikėtina, kad šitos komisijos išvados bus naudojamos kaip politinis įrankis diskredituoti oponentų kandidatą į prezidentus“, – sakė J. Džiugelis.

Jis pranešė siūlysiąs komisijos darbą pratęsti iki 2019 metų rugsėjo.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį įregistravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu.

R. Karbauskis siūlo tirti 2008–2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės.

Šią iniciatyvą parašais parėmė 58 valdančiosios „valstiečių“, taip pat dalis „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovų. Iš koalicijos partnerių socialdarbiečių nutarimo projektą pasirašęs tik vienas – Artūras Skardžius.

Socialdarbiečiai dar apsisprendę

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos partneriai socialdarbiečiai sako kol kas nesantys apsisprendę, ar palaikyti „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuojamą parlamentinį tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

„Šiai dienai neturime (pozicijos – BNS). Frakcija rinksis ir svarstys“, – BNS sakė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Pasak jo, frakcija dėl paramos naujam tyrimui turėtų apsispręsti rudenį.

Politikas teigė pats skeptiškai vertinantis iniciatyvą vėl tirti verslo poveikį politikams ir politiniams procesams.

„Aš apskritai dėl visų mūsų parlamento tyrimų žiūriu skeptiškai, pradedant nuo kalėjimų paieškos ir baigiant visais kitais. O kaip frakcija apsispręs, nežinau“, – kalbėjo G. Kirkilas.