Už siūlymą sudaryti komisiją antradienį po pateikimo balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 61 ir susilaikė keturi parlamentarai. Kitu balsavimu projektas buvo atmestas iš viso, nesuteikus iniciatoriams galimybės jį tobulinti.

Projektą pristatęs opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius teigė, kad siūlymas atlikti tyrimą „nėra kaltųjų paieškos“.

„Čia yra tiesiog siekis, jei buvo klaidos padarytos ir išmoktos pamokos, kad jas perkelt (ateičiai)“, – sakė D. Griškevičius.

Parlamentaras taip pat tvirtino, kad valdančioji dauguma turėtų būti suinteresuota atlikti tyrimą, nes tuomet klausimas būtų užbaigtas ir daugiau neeskaluojamas viešoje erdvėje.

„Man atrodo, kas jau kas, bet pati ministrė ir valdančioji dauguma turėtų būti labiausiai suinteresuota šitos komisijos sudarymu ir šios komisijos formate gauti atsakymus ir galbūt uždaryti temą ir klausimą, nes jos nuolatinis eskalavimas valstybei nieko gero neduoda. Bet slėpimasis ir nenoras atsakyti į klausimus iškelia dar daugiau klausimų“, – kalbėjo D. Griškevičius.

Bet slėpimasis ir nenoras atsakyti į klausimus iškelia dar daugiau klausimų.

Demokratų sąjungos atstovas taip pat pažymėjo, kad atsakymas, ar riaušių valdymas atitiko teisės aktų reikalavimus, gali būti svarbus ir teismui perdavus bylą dėl riaušių prie Seimo organizavimo.

„Pagrindinis dalykas šio teikimo: ar suvaldant situaciją buvo vadovaujamasi teisės aktais, ar juridine prasme viskas buvo tinkamai, ar iš to galimo neteisingo įforminimo ar apskritai neįforminimo nekils padariniai vėliau svarstant tam tikras iškeltas baudžiamąsias bylas“, – sakė D. Griškevičius.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė klausė, ar vidaus reikalų ministrė neturėtų atsistatydinti.

„Ar nemanote, kad verčiau užuot rėkusi ant Seimo narių opozicijos susitikimuose ar motyvuodama savo veiklą įvairiais lūpdažiais ir aukštakulniais ministrė būtų atsakingiau pasielgusi pasitraukdama iš pareigų“, – sakė A. Širinskienė.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė atsakydama į R. Pociaus kaltinimus mobingu juos yra pavadinusi „liguistais kliedesiais“ bei šmeižtu.

„Kategoriškai paneigiu vado kliedesius apie persekiojimą, marškinių praseginėjimą, grasinimus sunaikinti ar abejones vyriškumu, tai yra šmeižikiški išsigalvojimai. XXI amžiuje gyvenančiam generolui dažnai kilo keblumų dėl vadovės moters, bet tikrai neverčiau vadovo nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių dėvėti“, – yra pareiškus ministrė.

Opozicijos atstovai surinko 57 parašus atlikti parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus atleidimo priežasčių. Tyrimui pradėti reikėjo daugumos Seimo narių balsų.

Laikinajai tyrimo komisijai buvo siūloma pavesti atsakyti į penkis klausimus: ar praėjusių metų rugpjūčio 10 dieną neramumų prie Seimo metu naudotas riaušių malšinimo planas, koks, kokiu tikslu tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kodėl nedelsiant nepriimtas įsakymas pradėti operaciją „Vėtra“, kas vadovavo statutinių pareigūnų veiksmams rugpjūčio 10 dieną.

Taip pat siūlyta ištirti, kokiu tikslu tuomet pasitelkti VST pareigūnai, kokios jiems keltos užduotys, kiek kartų nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki šių metų spalio VRM ar kita vidaus reikalų statutinė įstaiga raštu kreipėsi su prašymu pasitelkti VST pareigūnus, kokioms užduotims vykdyti.

Paskutiniu klausimu komisija turėjo išsiaiškinti, ar vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė reikalavo VST vado R. Pociaus atsistatydinimo, ar nuolat jį tikrino, „elgėsi nepagarbiai, sukurdama darbui nemalonią psichologinę aplinką ir socialiai nesaugias darbo sąlygas bei baimes dėl galimybės netekti užtarnautų socialinių garantijų“.

Ginčai dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių valdymo kilo, kai VST vadas R. Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo. Jo teigimu, VST pasitelkta malšinti prie Seimo kilusius neramumus, bet tokioms situacijoms skirtas planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.

A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. Ministrė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“, tačiau pripažino, kad planas „Vėtra“ neįvestas, o tokį sprendimą priėmė tuometinis Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.