„Reikiamus 36 parašus turime“, – Eltai antradienį patvirtino TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

Iš viso po apkaltos iniciatyva pasirašė 37 Seimo nariai.

„Be mūsų dominuoja ir liberalų frakcijos parašai – praktiškai absoliučiai didžioji dauguma frakcijos pasirašė. O iš to, kas galbūt mažiau tikėta – matome, kad yra Agnė Širinskienė pasirašiusi“, – dėstė jis.

Eltai susisiekus su A. Širinskiene, ji neslėpė, kad daliai opozicijos keliamų klausimų dėl G. Palucko ji pritaria, todėl matytų poreikį dėl susiklosčiusios situacijos pasisakyti ir Konstituciniam Teismui (KT).

O iš to, kas galbūt mažiau tikėta – matome, kad yra Agnė Širinskienė pasirašiusi.

„Iš tikrųjų, aš daliai tų teiginių pritariu. Vienas dalykas – ir veikla, kuri susijusi su įmone, ir aktyvus dalyvavimas įmonės veikloje, direktorių skyrimas, kiti dalykai... Manau, ir teisininkai, ir konstitucinės teisės žinovai viešai komentavo, kad tai nėra suderinama su Seimo nario statusu. Tai daliai tų teiginių aš tikrai pritariu ir manau, kad KT galėtų pateikti vertinimą. Būtų aišku ne tik Paluckui, bet ir visai eilei Seimo narių, kurie kartais užsiima užklasine veikla“, – savo poziciją dėstė demokratė „Vardan Lietuvos“.

Savo ruožtu M. Lingė nurodė, kad surinkus reikiamus parašus, klausimas dėl specialiosios komisijos steigimo, kuri ir spręstų, ar yra pagrindo pradėti apkaltą G. Paluckui, pasieks Seimo salę rudens sesijos pradžioje.

„Seimo statutas numato, kad kai yra surinkti parašai, tai Seimas turi sudaryti specialiąją komisiją. Manome, kad viename iš pirmųjų Seimo rudens sesijos posėdžių turėsime galimybę šį klausimą pristatyti, kad Seimas galėtų apsispręsti dėl komisijos sudarymo ir jos sudėties. Ir tik tada, komisijai baigus darbą, (...) būtų priimamas Seimo sprendimas kreiptis į KT išvados“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnas.

Kaip skelbta, apkaltos iniciatyvos opozicijoje dirbantys konservatoriai ėmėsi praėjusią savaitę. Pasak parlamentarų, G. Paluckas, eidamas Seimo nario pareigas ir tuo pačiu metu spręsdamas savo privataus verslo klausimus, siekė asmeninės naudos ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Klausimų opozicijai kelia ir tai, kad būdamas parlamentaru socialdemokratas dalyvaudavo verslo akcininkų susirinkimuose ir, anot jų, priimdavo įmonei strateginius sprendimus.

„Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad G. Paluckas nuosekliai vykdė privačią verslo veiklą, kuri yra nesuderinama su Seimo nario konstituciniu statusu“, – dėstoma rašte.

Kaip numato Seimo statutas, parlamentas sprendžia, ar sudaryti specialią tyrimo komisiją dėl Seimo nario apkaltos, jeigu tokį prašymą pateikia ne mažiau 36 parlamentarų grupė. Pastaroji vertina ir pateikia išvadą, ar esama pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Jeigu Seimas pritaria komisijos išvadai ir konstatuoja, kad yra pagrindas inicijuoti apkaltą, tuomet kreipiamasi į KT, prašant vertinimo – ar konkretaus Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

ELTA primena, liepos pabaigoje į kelis mėnesius trukusius skandalus dėl verslo ryšių bei praeities įsivėlęs socialdemokratas G. Paluckas atsistatydino iš Vyriausybės vadovo ir LSDP pirmininko pareigų.

Laikinai socialdemokratams vadovaujantis Mindaugas Sinkevičius yra užsiminęs, kad G. Paluckas ketina trauktis iš politikos. Politikas spėjo, kad Vyriausybei bei LSDP vadovavęs G. Paluckas sprendimą dėl parlamento nario atsisakymo gali priimti iki Seimo rudens sesijos.