D. Asanavičiūtės teigimu, didesnis negu paprastai rinkėjų aktyvumas suteikia vilčių, kad „įmanoma dar turėti teigiamą rezultatą“.

„Tiesa, turėtų balsuoti apie 85 proc. „už“. (...) Laukiame viltingai, pats aktyvumas neblogas ir galime dar tikėtis stebuklo, kurio aš ir tikiuosi“, – sekmadienio vakarą BNS sakė parlamentarė.

„Ko gero, šiąnakt ar ryt iš ryto matysis, kokia tendencija“, – pridūrė ji.

Pirminiais duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume balsavo apie 59 proc. rinkėjų.

„Reikėtų, kad vos ne 90 proc. būtų „už“, tad tikėtina, kad referendumas pats įvyks, faktas, kad peržengė ribą. Bet nuostatai priimti, panašu, kad neužteks balsų“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.

Reikėtų, kad vos ne 90 proc. būtų „už“, tad tikėtina, kad referendumas pats įvyks, faktas, kad peržengė ribą.

Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat teigė dvejojanti, kad pakankamas referendume dalyvavusiųjų skaičius balsuos „už“.

„Iš to aktyvumo, kokį dabar turime, vos ne visi atėję, iš akies, virš 80 proc. atėjusiųjų turėjo pasisakyti „už“, kad būtų priimtas sprendimas keisti Konstituciją“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Ji kritikavo komunikaciją apie referendumą. Anot politologės, taip pat „buvo pakankamai pernelyg didelė dalis žmonių, kurie sakė nelabai suprantantys procedūriškai, kaip žymėti savo nuomonę“.

„Čia yra didžiausias feilas (susimovimas – BNS) ir būtent dėl šitos priežasties nematyčiau priežasties trečią kartą lipti į tą pačią balą taip pat prastai pasiruošus arba, kitaip sakant, nepasiruošus“, – tvirtino politologė.

Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.

Privalomajame referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

2019 metais pirmą kartą surengus referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, balsuoti atėjo 1,32 mln. arba 53 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisą balsavo 956,5 tūkst. arba beveik 74 proc. rinkėjų. Tuomet pritrūko beveik 287 tūkst. balsų, kad Konstitucija būtų pakeista.