"Visur vyksta manipuliavimas visuomenės nuomone politinės kovos tikslais. Kas konkrečiai su kuo ir dėl ko kovoja, negalime įžiūrėti, lieka tik spėlioti", – mano filosofas Vytautas Rubavičius.

Vyriausioji rinkimų komisija po dvejus metus trukusio tyrimo nusprendė, kad Seimo nario, Lietuvos žaliųjų ir valstyčių sąjungos pirmininko, "Agrokoncerno" savininko Ramūno Karbauskio finansuotas serialas "Naisių vasara" yra ne tik muilo opera, bet ir paslėpta politinė reklama. Tiesa, ne taip giliai ir paslėpta. Pagrindinis personažas – iš akies luptas pats R.Karbauskis, aktorius retkarčiais prabyla R.Karbauskio frazėmis, ekrane šmėkščioja tikras jo politinės partijos laikraštis ir t.t. Kodėl apskritai manipuliuojama visuomenės sąmone?

Ramūnas Karbauskis (kairėje) ir Aurimas Žvinys (dešinėje) V. Skaraičio ir K. Kavolėlio/ BFL nuotr.

"Serialas – normalus kūrinys, kurį kūrė turtingas žmogus, investavo į šiokią tokią kultūrą, – atremia vienų politikų kaltinimus vienam politikui R.Karbauskiui žinomas filosofas, rašytojas, "Poezijos pavasario" laureatas, visuomenininkas V.Rubavičius. – Davė darbo, uždarbio, pragyvenimą daugeliui kultūros žmonių. Manau, kad čia gali jam rašyti tik pliusus. Visada kūrybinį įdirbį gali vienaip ar kitaip panaudoti. Žmonės taip daro, nematau didelių R.Karbauskio nuodėmių.

– Ar nieko tokio, kad Naisių personažas panašus į R.Karbauskį?

– Na, skaitome ir autobiografines knygas. Net pinigus mokame už jas. O personažas nėra kaip iš akies luptas, nes apie R.Karbauskio vidinį gyvenimą, nei apskritai gyvenimą, oligarchinį gyvenimą mes nežinome. Sunku teigti, kad personažas R.Karbauskis. Ir vargu kada R.Karbauskis vaizduos savo gyvenimą kokiuose nors serialuose.

– Tačiau ažiotažas kilo. Tai įvardyta užslėpta politine reklama.

– Ažiotažas vyksta politinės kovos lauke. Dabar ta politinė kova susijusi su artėjančiais prezidento rinkimais. Klausimas, kas įgaus didžiausią politinį svorį tuose politikos užkulisiuose parenkant naująjį prezidentą, kurį Lietuva turėtų džiaugsmingai išrinkti?

Atkreipkite dėmesį, kad R.Karbauskis kuria antrąją Seimo komisiją, kuri turėtų vienaip ar kitaip pratęsti įvairius tyrimus, o tie tyrimai jau nukreipti ir į prezidentūrą. Labai aiškiai galima suvokti, kad R.Karbauskis kai kurias galias būsimuose prezidento rinkimuose iš dabartinės Prezidentės nori atimti. Čia yra didelis žaidimas. Ir kam jis panaudos tą savo būsimą galią, niekas nežino. Visi svarsto apie tai.

Visuomenės sąmone manipuliuojama visais lygmenimis ir įvairiausiais būdais. Tas "Naisių vasaros" serialo knebinėjimas, politinių bruožų suteikimas yra iš tos pačios manipuliavimo virtuvės. Vyksta politinė kova, tas serialas suvokiamas kaip politinės kovos priemonė ir norima ją atsukti prieš patį R.Karbauskį.

Ažiotažas vyksta politinės kovos lauke. Klausimas, kas įgaus didžiausią politinį svorį tuose politikos užkulisiuose parenkant naująjį prezidentą, kurį Lietuva turėtų džiaugsmingai išrinkti?

– Ar pavojingesni serialuose užslėpti veikėjai ir idėjos, ar tie, kurie valdo televizijas ir be serialų gali manipuliuoti visuomenės nuomone?

– Be abejo, antrieji. Mes gyvename paprastos tikrovės sąlygomis, bet tos tikrovės nenorime įžiūrėti. Kas dabar formuoja visuomenės sąmonę? Tam tikros korporacijos, viešųjų ryšių kompanijos. Kas yra viešųjų ryšių kompanijos? Jų tikslas ir yra manipuliuoti, valdyti visuomenės sąmonę tam tikru reikalingu būdu. Ir kiek sėkmingai valdai tai, tiek ir gauni, toks tavo uždarbis. Jei įtrauki savo draugus televizijoje, kitoje žiniasklaidoje, esi geras manipuliatorius. Viskas gerai, toks tas verslas.

Joks politikas šiais laikais neapsieina be viešųjų ryšių kompanijos. Žinome, kad be šitų kompanijų neapsieina nei Valstybės saugumo departamentas (VSD), nei prezidentūra, nei visi kiti. Mykolo Katkaus pavardė jau visiems žinoma.

– Kaskart rinkimus laimi vis kita publika. Vienų pergalės laidas – marinuoti agurkai, kitų – tai, kad jie ekrano ar scenos žvaigždės. Kaip lengva žmogų paveikti. Deja, paskui vis dėlto ateina nusivylimas.

– Žmonės jau senokai viskuo nusivylę. Žmonės dažniausiai renka agurkus tada, kai nori parodyti, kad yra prieš visus, kurie valdo dabar. Netenkina valdymas, netenkina visa politinė sistema. Balsuoja prieš tuos, o balsuodami prieš, išrenka bet ką kitą. Taip buvo ir su "Naująja sąjunga", Artūro Paulausko atėjimu į valdžią. Žmonės balsavo prieš valdančiuosius. Kad taip atsitiktų, turi būti atsiųstas kažkoks kitoks kandidatas. Jis yra įsukamas, į ji žmonių dėmesys ir nukrypsta. Per kitus rinkimus lauksime kažkokių kitų veidų.

Prisiminkime ir mūsų Prezidentės išrinkimą. Juk ji nusileido tarsi iš dangaus. Ar ji buvo politikė? Ar ji buvo Lietuvoje žinoma? Kas apie ją žinojo? Niekas. Bet, pasirodo, žmonės ją išrinko.

Taip ir su kitų rinkimų kandidatais gali būti. Kažkas atranda, kažkas po to įsuka. Kažkas – tie žmonės, kurie suvokia, kokia jiems Lietuva reikalinga. Tai ne tik Lietuvos, bet ir europinis reikalas. Ten aukštesniu lygiu sprendžiama, kaip ir kada įsukti kampaniją. Tik klausimas, kaip tai padaryti, kad Lietuvos žmonės plodami katučių jį išsirinktų.

– Visuomenę labai paveikia idėja, kad prieš įvairius rinkimus kandidatais tampa nepartiniai. Partija po savo vėliava priims iš šono labai gerų žmonių, kurie neatrodo nomenklatūra. Paskui realybėje matome visiškai kitką.

– Ta nomenklatūra, kuri susiformavo 1990-aisiais, iki šiol yra valdžioje. Yra vadinamasis 2K projektas (Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas – aut. past.), jis pasipildė naująja europine nemenklatūra, kuri jau ruošiasi kilti į europinės politikos lygį. Jai Lietuva jau nebereikalinga. Įsiskaitykime į jaunųjų konservatorių elito samprotavimus apie tai, kad Lietuva turėtų kuo greičiau atiduoti visus valdymo svertus Briuseliui. Įskaitant švietimą, mokslą ir sveikatos apsaugą. Jų vizijoje šios valstybės nebėra. Kas lieka? Iš Briuselio administruojama teritorija. Jie tikisi, kad su tokiomis savo mintimis ir dideliu darbu užsitarnaus neblogą administratorių padėtį aukštesniu politiniu lygiu.

Bet norint iškilti aukščiau, privalai tenkinti tam tikrus reikalavimus ir parodyti, kad supranti, kokio lygio politikai ten reikalingi. Žiūrėkime, ką darė Saulius Skvernelis eidamas į valdžią. Žadėjo ir Stambulo konvenciją ratifikuoti, aiškino, kad lietuvių kalbos nereikia, kad reikia keisti abėcėlę ir t.t. Visa ši darbotvarkė yra ir liberalų, ir tų žmonių, kurie tikisi gauti europinį parašą savo karjerai.

– Dar viena manipuliavimo atmaina – gerai žinomais asmenimis. Kritikai pakviečiami dirbti politikų patarėjais ir eliminuojami. Pirmeivis buvo praeitą kadenciją vidaus reikalų ministru dirbęs dabartinis premjeras S.Skvernelis, pakvietęs patarinėti pareigūnų profsąjungų lyderį Vytautą Baką. Paskui šis tapo S.Skvernelio bendražygiu. Šią kadenciją tokių atvejų labai daug. Ekonomistas prof. Romas Lazutka, pareigūnų profsąjungų lyderis Vladimiras Banelis jau pasitraukė iš socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjų. Itin kritiškai nuolat atsiliepdavusi apie Vyriausybės veiklą aktyvių mamų sambūrio veikėja Kristina Paulikė, pakviesta ten nutilo. Tokiu būdu valdžia sudaro žmonėms įspūdį, kad išspręstos visos buvusios problemos?

– Pradiniame etape taip. Tie, kuriems dar rūpi Lietuva, kurie į tą socialinę materiją žiūri blaiviu žvilgsniu, kurie mato baisumus ir negeroves, įtraukiami, kad negalėtų kritikuoti, o paskui išmetami. Arba patys išeina supratę, kad buvo pasikviesti tik kaip priedanga.

– Šios Lietuvos istorijoje prieš rinkimus būta ir gerokai rimtesnių pažadų, nei padidinti pensijas ar sumažinti mokesčius. Ko gero, pirma labiausiai žmonėms patikusi idėja – kova su privilegijomis. Tačiau toje kovoje kažkaip laimėjo… ne išrinkti politikai, o privilegijos. Jau nepriklausomybės pradžioje imta manipuliuoti žmonių jausmais?

– Privilegijos tuoj pat buvo grąžintos ir dar didesnio masto. Lietuviai be privilegijų negali. Na kam ateini į valdžią? Valdžia tam, kad turėtum.

Girdėjome ir kitų labai rimtų pažadų, ypač prieš 1996 m. rinkimus, kai į valdžią grįžo konservatoriai. Turėjome viltį dėl desovietizacijos. Turėjome viltį, kad bus išaiškinti Lietuvos laivyno žlugdytojai, parceliuotojai. Lietuva, kaip jūrinė valstybė, buvo sunaikinta. Konservatoriai buvo žadėję išsiaiškinti kaltininkus, tačiau viskas taip ir liko.

Kuo toliau, tuo daugiau klausimų kyla. Pavyzdžiui, dėl istorinio suskystintųjų dujų terminalo. Labai reikalingas, tačiau irgi su aferomis susijęs. Daug klausimų kabo. Nežinia, kada jie bus iš esmės išsiaiškinti. Tokie klausimai iškeliami tam tikru metu kaip politinė priemonė manipuliuoti visuomenės nuomone.

– Gal tam metas bus kurie nors artimiausi rinkimai?

– Matyt. Lietuvoje pilna tokių dalykų, kuriuos galima akcentuoti ir žadėti atskleisti paslaptis. Tik realiai niekas iš vietos nepajuda. Tiesa, emigracija "juda iš vietos", kaip buvo, taip ir tęsiasi.

– Kai kuriuos praeities dalykus politikai vis dėlto aiškinasi. Visuomenei pateiktos kaip skandalingos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados apie politikų ir verslo santykius. Tačiau patys parlamentarai jas vertina prieštaringai – tyrimas buvo selektyvus, ne visos pavardės ir įmonių pavadinimai pakliuvo ant Seimo tyrėjų stalo.

– Visi tai mato. Yra toks paprastas sveiko proto pastebėjimas, kad pateikiami, tiražuojami įrašai neturi jokių teisinių pasekmių. Todėl, kad tai yra tik pokalbiai, o ne veikos. Manau, kad VSD turėjo užfiksavusi ir tam tikrų veikų. Tada kyla klausimas: jei nuslėpėte jas, patys padėjote nusikaltėliams. Nebus paskelbta jokių veikų, nes tada teks traukti atsakomybėn ir mūsų specialiąsias tarnybas. O visos tos pažymos neturi jokios baudžiamosios galios. Šis politinis procesas irgi tapo tik visuomenės aistrų kaitinimu, sąmonės manipuliavimu.

– Iš Seimo išvadų žmogus pasąmonėje susidaro išvadas, kad tie, kurie išvardyti, yra blogi, už juos nereikia balsuoti?

– Taip. Ir dar reikia palaukti, gal kažkuriuo metu dar kažkas bus paminėtas. Čia didžiausios galimybės manipuliacijoms.

– Reikia tikėtis, kad artėjant rinkimams gali būti ištraukta ne viena bomba?

– Kas gali ištraukti bombą? Kad ištrauktum bombą, reikia, kad kažkas duotų įsakymą. Na, nebūna taip, kad VSD pati traukia bombas. Arba kitos mūsų specialiosios tarnybos. Jos negali pačios to padaryti. Kažkas duoda įsakymą. Gali duoti premjeras, kuris kažką valdo. Gali – prezidentūra. Yra tik du galios centrai, kurie gali.

Kai kažkas pagalvojęs ar nepagalvojęs duoda įsakymą viena ar kita paskelbti, atsiranda sava tų skandalų logika. Į visas pasekmes neįmanoma atsižvelgti. Kaip dabar prezidentūra neatsižvelgė į tas, kurios jai pačiai gali kilti. Ypač jei R.Karbauskis suorganizuos antrą Seimo tyrimo komisiją.

– Ar nebus R.Karbauskis sutabdytas?

– Matome, kad bandoma. Bet nelabai išeina, nes dar kažkas pradeda čia žaisti savus žaidimus.

– Tarp paminėtų Lietuvos galios centrų nuolat kyla didelė konfrontacija. Gal čia tik tokį įspūdį visuomenei norima sudaryti?

– Nieko negalime pasakyti žiūrėdami iš šono. Gali būti sutarimas dėl kažkokių dalykų. Gal taip atsiranda palaikymas S.Skverneliui kandidatuojant į prezidentus.

Galios centrai vienai žiniasklaidai pateikia vieną informaciją, kitai – kitą. Vyksta manipuliavimas visuomenės nuomone politinės kovos tikslais. Kas konkrečiai su kuo ir dėl ko kovoja, negalime įžiūrėti, lieka tik spėlioti.

Pas mus praktiškai visos partijos yra ne vakarietiškos, o organizacijos aptarnauti oligarchinį kapitalą. Skiriasi tik pavadinimai, aptarnavimo galia.

– Paaiškės per artimiausius savivaldos rinkimus?

– Dabar labai svarbus metas. Prezidentė neaišku kodėl užsipuolė visuomeninius komitetus, kurie apskritai neminimi pažymose, bet įvardijami kone didžiausiu Lietuvos blogiu. Pas mus komitetai tik pirmąją kadenciją išrinkti, o visoje Europoje jie – susifomavusi praktika.

– Lietuvoje beveik visos partijos turi tamsių dėmių. Galima sakyti, kad partinė sistema sugriauta?

– Pas pus praktiškai visos partijos yra ne vakarietiškos, o organizacijos aptarnauti oligarchinį kapitalą. Skiriasi tik pavadinimai, aptarnavimo galia. Tokia mūsų politinė sistema.

– Bet ir dabartinė Seimo valdančioji dauguma linkusi tarnauti didžiajam kapitalui. Buvo siūlymas labiau apmokestinti turtingiausiuosius, t.y. dividendus. Tačiau parlamentas nusprendė, kad jie ir taip daug moka – net 15 proc., todėl nuspręsta šio mokesčio nedidinti.

– Taip, baigėsi kaip visada: mums reikia labai saugoti, puoselėti tuos, kurie uždirba daugiausia. Tokia ideologija visą laiką ir įgyvendinama.

Žinome, kad darbdaviai pas mus labai sunkiai dirba kurdami darbo vietas, todėl jiems turi būti kuriama kuo daugiau lengvatų. O už jų sunkumus turi sumokėti darbo jėga.

– Manipuliuojama darbuotojais, nes gąsdinama, jog reikia džiaugtis, kad turi darbo? Kai žmogui labai blogai, kad jis nesipriešindamas kentėtų, reikia pasakyti, jog gali būti dar blogiau?

– Žinoma. Tokia ideologija. Negali pateikti, kad apiplėšia, išsunkia. Turi pateikti, kad tai yra gėris, didelis gėris. Prieš kiek laiko matėme, kaip Lietuvos laisvosios rinkos instituto, kiti ekspertai ir politikai aiškino, koks didžiulis blogis bus, jei bus padidinta minimali mėnesio alga. Baisu, kas darysis! Konkurencingumas nusės, į mus niekas nebežiūrės, investicijos slops ir t.t. Mes išgyvensime didžiulę krizę. Nors esame ištikti krizės visais aspektais.