- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį paragino Estiją derinti veiksmus ir atsargiai žiūrėti į dialogą su Maskva, praėjus dienai po prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Paprastai kai koordinuojame ir vieningiau veikiame, visada tas yra efektyviau, (...) nes mus skaldyti ir visą laiką patikrinti Europos šalių ar Baltijos šalių vienybę visada bus tokie bandymai“, – BNS sakė L. Linkevičius.
Jis teigė, kad Talinas prieš K. Kaljulaid vizitą į Maskvą nepateikė informacijos apie planuojamus aptarti klausimus.
Vis dėlto ministras tikisi, kad Estija pateiks daugiau informacijos po susitikimo.
L. Linkevičius pabrėžė nenorintis vertinti kitų šalių pareigūnų vizitų, bet tvirtino, jog „Rusijai aktualu parodyti, kad nėra izoliacijos, gal sukurti įprasto bendradarbiavimo įspūdį, prie ko prisideda tokie vizitai“.
„Dialogas neturi tapti savotiška dūmų uždanga nieko nekeisti, o tik sukurti įprasto bendravimo įspūdį“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Viskas turi prasmę tuo atveju, jeigu yra kokie nors apčiuopiami rezultatai, kurių mes labai tikimės ir lauksime“, – pridūrė jis.
Dialogas neturi tapti savotiška dūmų uždanga nieko nekeisti, o tik sukurti įprasto bendravimo įspūdį.
Ministras tvirtino, kad paprastai po Vakarų šalių susitikimų su Rusijos pareigūnais nesikeičia „ne tik veiksmai, bet ir retorika“.
„Rusija juk neapgailestauja, kad ji 2008 metais aneksavo 20 proc. Sakartvelo teritorijos arba 2014 metais (...) aneksavo Krymą“, – kalbėjo L. Linkevičius, vartodamas alternatyvų Gruzijos pavadinimą.
Estijos prezidentė po susitikimų su Rusijos vadovu skelbė, kad jie kalbėjosi „apie sudėtingas temas, tuo pačiu demonstruodami abipusę pagarbą net pačiais sudėtingiausiais momentais“.
Naują ambasadą Maskvoje atidariusi K. Kaljulaid teigė besitikinti, kad tai „įkvėps naujos gyvybės ir Estijos, ir Rusijos santykiams, o mano buvimas čia yra ženklas, kad Estija pasirengusi bendrauti su kaimyne“.
Ji taip pat pareiškė, kad atėjo laikas atnaujinti Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo programą.
L. Linkevičius šio pareiškimo nekomentavo, nes teigė norintis sulaukti daugiau informacijos.
Tuo metu V. Putinas ketvirtadienį tvirtino, kad oficialių santykių nebuvimas tarp kaimyninių šalių yra nenormali padėtis.
Didžiosios Vakarų šalys santykius su Rusija palaiko aukščiausiu prezidentų ar premjerų lygiu, o Maskvos atžvilgiu kritiškesnės Rytų Europos šalys paprastai bendrauja ministrų arba viceministrų lygiu.
Lietuva yra vienintelė ES šalis, neturinti tokių ryšių. Šalies pareigūnai argumentuoja, kad grįžimas prie įprastų santykių skatintų Maskvą tęsti agresyvią politiką.
„Vienas iš Rusijos tikslų yra sukurti (...) vadinamąją naują normalią būseną, kad viskas, kas įvyko, jau yra faktas (...) ir ženkime toliau ir bendradarbiaukime“, – kalbėjo L. Linkevičius.
„Tos naujos normalios situacijos legitimizavimas, atlikus neteisėtus veiksmus tarptautinėje teisėje, yra vienas iš tikslų. Žinoma, kad dialogas ir bendradarbiavimo įspūdis sutvirtina tą poziciją, kad viskas vyksta taip, kaip ir turi būti, įprasta vaga“, – tvirtino jis.
„Į tai reikia žiūrėti atsargiai“, – pridūrė ministras.
Europos Sąjunga yra paskelbusi sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos ir jos vaidmens konflikte Rytų Ukrainoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šaltiniai: prezidentas derina R. Vaikšnoro kandidatūrą į kariuomenės vadus2
Prezidento Gitano Nausėdos komanda derina brigados generolo Raimundo Vaikšnoro kandidatūrą į Lietuvos kariuomenės vadus. ...
-
Viceministrą E. Meilūną siūloma skirti ambasadoriumi Kanadoje
Užsienio reikalų viceministrą Egidijų Meilūną siūloma skirti Lietuvos ambasadoriumi Kanadoje. Diplomatą taip pat ketinama skirti nuolatiniu atstovu prie Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės kandidatuoti į EK: esame pasiruošę apsvarstyti visus variantus5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sureagavo į viešus pasvarstymus, kad ji būtų tinkama kandidatūra į Europos Komisiją (EK). Nors parlamento vadovė galimybės pretenduoti į eurokomisaro postą plačiau nekomentuoja, tačiau tinkina, k...
-
Grupė parlamentarų apskundė Seimo etikos sargų išvadas dėl VSD pranešėjo komisijos pažeidimų
Grupė parlamentarų Regionų administraciniam teismui apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadas, kuriomis konstatuota, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusi komisija padarė pažeidimų. ...
-
Pakeista Mažeikių rajono savivaldybės administracijos struktūra
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos struktūroje – pokyčiai. Darbą pradėjo nauji skyriai, kai kurie jų pakeitė pavadinimus. ...
-
Kada ir kur balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą7
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneša, kad šią savaitę vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą rinkėjų lauks tose pačiose balsavimo vietose, kur jie balsavo rinkdami prezidentą. ...
-
L. Kasčiūnas tikisi, kad „Rheinmetall“ gamykla pradės veikti kitų metų pabaigoje8
Pirmadienį Lietuvai pasirašius susitarimą su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad gamykla pradės veikti jau kitų metų pabaigoje. ...
-
Dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose galės per 2,3 mln. rinkėjų1
Dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose teisę turi per 2,3 mln. rinkėjų. ...
-
Vyriausybė pritarė Valstybės gynybos fondo įkūrimui: tam dar turės pritarti Seimas1
Vyriausybė pirmadienį pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, artimiausiai metais leisiančio padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Įsigaliojo draudimas įvežti 2,8 tūkst. rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų
Įsigaliojo draudimas į Lietuvą įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. 24 grupių žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. ...