„Paprastai kai koordinuojame ir vieningiau veikiame, visada tas yra efektyviau, (...) nes mus skaldyti ir visą laiką patikrinti Europos šalių ar Baltijos šalių vienybę visada bus tokie bandymai“, – BNS sakė L. Linkevičius.

Jis teigė, kad Talinas prieš K. Kaljulaid vizitą į Maskvą nepateikė informacijos apie planuojamus aptarti klausimus.

Vis dėlto ministras tikisi, kad Estija pateiks daugiau informacijos po susitikimo.

L. Linkevičius pabrėžė nenorintis vertinti kitų šalių pareigūnų vizitų, bet tvirtino, jog „Rusijai aktualu parodyti, kad nėra izoliacijos, gal sukurti įprasto bendradarbiavimo įspūdį, prie ko prisideda tokie vizitai“.

„Dialogas neturi tapti savotiška dūmų uždanga nieko nekeisti, o tik sukurti įprasto bendravimo įspūdį“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Viskas turi prasmę tuo atveju, jeigu yra kokie nors apčiuopiami rezultatai, kurių mes labai tikimės ir lauksime“, – pridūrė jis.

Dialogas neturi tapti savotiška dūmų uždanga nieko nekeisti, o tik sukurti įprasto bendravimo įspūdį.

Ministras tvirtino, kad paprastai po Vakarų šalių susitikimų su Rusijos pareigūnais nesikeičia „ne tik veiksmai, bet ir retorika“.

„Rusija juk neapgailestauja, kad ji 2008 metais aneksavo 20 proc. Sakartvelo teritorijos arba 2014 metais (...) aneksavo Krymą“, – kalbėjo L. Linkevičius, vartodamas alternatyvų Gruzijos pavadinimą.

Estijos prezidentė po susitikimų su Rusijos vadovu skelbė, kad jie kalbėjosi „apie sudėtingas temas, tuo pačiu demonstruodami abipusę pagarbą net pačiais sudėtingiausiais momentais“.

Naują ambasadą Maskvoje atidariusi K. Kaljulaid teigė besitikinti, kad tai „įkvėps naujos gyvybės ir Estijos, ir Rusijos santykiams, o mano buvimas čia yra ženklas, kad Estija pasirengusi bendrauti su kaimyne“.

Ji taip pat pareiškė, kad atėjo laikas atnaujinti Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo programą.

L. Linkevičius šio pareiškimo nekomentavo, nes teigė norintis sulaukti daugiau informacijos.

Tuo metu V. Putinas ketvirtadienį tvirtino, kad oficialių santykių nebuvimas tarp kaimyninių šalių yra nenormali padėtis.

Didžiosios Vakarų šalys santykius su Rusija palaiko aukščiausiu prezidentų ar premjerų lygiu, o Maskvos atžvilgiu kritiškesnės Rytų Europos šalys paprastai bendrauja ministrų arba viceministrų lygiu.

Lietuva yra vienintelė ES šalis, neturinti tokių ryšių. Šalies pareigūnai argumentuoja, kad grįžimas prie įprastų santykių skatintų Maskvą tęsti agresyvią politiką.

„Vienas iš Rusijos tikslų yra sukurti (...) vadinamąją naują normalią būseną, kad viskas, kas įvyko, jau yra faktas (...) ir ženkime toliau ir bendradarbiaukime“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Tos naujos normalios situacijos legitimizavimas, atlikus neteisėtus veiksmus tarptautinėje teisėje, yra vienas iš tikslų. Žinoma, kad dialogas ir bendradarbiavimo įspūdis sutvirtina tą poziciją, kad viskas vyksta taip, kaip ir turi būti, įprasta vaga“, – tvirtino jis.

„Į tai reikia žiūrėti atsargiai“, – pridūrė ministras.

Europos Sąjunga yra paskelbusi sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos ir jos vaidmens konflikte Rytų Ukrainoje.