Kartelės nuleidimas iki 3 procentų Seimo rinkimuose padidins politinį nestabilumą, be to, dėl jo balsų prarasti gali patys jo iniciatoriai, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

„Jeigu mes iki šiol turėjome ir labai nestabilią partinę sistemą, ir labai daug partijų parlamente, tai dabar, tikėtina, turėsime dar nestabilesnę ir dar daugiau partijų parlamente“, – BNS sakė ji.

Pasak politologės, tai lemia ir partijų reitingai, kuomet daugiau kaip šešios partijos balansuoja tarp 2,5 ir 5 proc. visuomenės palaikymo. Be to, žemesnė kartelė gali paskatinti rinkėjus, iki šiol besirinkusius didesnes, į parlamentą patekti galinčias partijas, atiduoti balsą už mažąsias partijas, kas dar labiau padidintų fragmentaciją.

Pataisa priimta valdančiųjų „valstiečių“, „socialdarbiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių bei frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovų balsais. Ją palaikė ir keli Seimo narių mišrios grupės atstovai.

Opoziciniai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai balsavime nedalyvavo.

Vis dėlto A. Ramonaitė sako, kad būtent esami valdantieji gali būti tarp tų, iš kurių šios pataisos galėtų atimti mandatų.

„Jeigu „valstiečiai“ ir taip pereitų buvusią 5 proc. kartelę, tada jiems ši reforma patiems išeis ne į naudą, nes jiems sumažės mandatų: anksčiau didesnės partijos gaudavo jų truputėlį daugiau. Jie patys praloš mandatų, Lenkų rinkimų akcija irgi gali vieną mandatą prarasti dėl tos reformos – kažin, ar jie patys tai suvokia, o, pavyzdžiui, Socialdemokratų darbo partija, jeigu ji neperžengs net ir trijų procentų barjero, gali baigtis taip, kad valdantiesiems išeis ta reforma visiškai ne į naudą“, – sakė ji.

Aukštesnė kartelė taip pat buvo paskata pačioms partijoms jungtis ar bent labiau nesiskaidyti, rimčiau pasiruošti rinkimams. Dabar, kai pergalė atrodys lengviau pasiekiama, pasak politologės, gali dar labiau sustiprėti pagundos kurti naujas partijas, skilti ar persivadinti.

„Visuomenė vargu, ar bus labai patenkinta tokiais pokyčiais, nes ir taip žmonės skundžiasi, kad per daug tų partijų, pavadinimai panašūs, neįmanoma susigaudyti“, – kalbėjo ji.

A. Ramonaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad partijos, besitikinčios gauti vos kelis mandatus, tikėtina, nesistengs ir kurti nuodugnių programų ar kelti sau ambicingų politinių tikslų.

„Vargu, ar ji (partija–BNS) net ir mąstys apie kažkokią programą, tai, kad reikės valdyti valstybę. Ar ji mąstys tik apie tai, kiek čia prasmuks pro tą kartelę: du žmonės ar trys žmonės – toks oportunistiškas veikimas nusimato“, – sakė profesorė.

Ji sako besitikinti, jog savo veto teise dėl šio sprendimo pasinaudos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Čia išbandymas pačiam prezidentui ir būtų labai keista, jeigu nevetuotų. Tada irgi būtų galima įtarti, kokie interesai po tuo yra“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak jos, veto atveju, valdantiesiems reikėtų labai susitelkti norint jį atmesti: „būtų įmanoma, bet būtų gerokai sunkiau tą veto įveikti“.

Teoriškai, pasak A. Ramonaitės, toks kartelės mažinimas būtų naudingas tuo atveju, jeigu Lietuvoje būtų visuomenės grupių, neatstovaujamų parlamente, tačiau tokių politinių jėgų tarp tų, kurios šiuo metu balansuoja ant patekimo į Seimą ribos, nėra..

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius kritikuoja parlamento sprendimą mažinti Seimo rinkimų kartelę, nes jis yra įsitikinęs, kad tai pakenks institucijos stabilumui.

„Pritariu požiūriui, kad bet koks kartelės mažinimas prideda daugiau chaoso ir mažiau stabilumo. Lietuvos partinės sistemos vis gilėjanti problema yra fragmentacija ir susiskaldymas, o barjero žeminimas tik gilina šią problemą. Net su dabartiniu barjeru matome, kad į Seimą papuola daug marginalių, destruktyvių politikų, tai nuleidus kartelę bus dar blogiau“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.

Politologas teigia nepritariantis ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonei, kad rinkimų kartelės mažinimas iki 4 proc. būtų tinkamesnis sprendimas.

„Prezidentas kažkodėl mano, kad 4 proc. yra gerai, o 3 proc. – jau blogai. Mano galva, bet koks procentų mažinimas blogina padėtį ir manyčiau, kad prezidentas turėtų vetuoti 3 proc., bet jeigu Seimo nariai grįžtų prie 4 proc. varianto, prezidentas turėtų vetuoti ir jį“, – savo nuomone dalinosi V. Valentinavičius.

„Atstovavimas pats savaime nėra vertybė. (...) Kokybiško atstovavimo esmė, kad būtų atstovaujama žmonėms, kurie yra pasiruošę suprasti, kaip valdoma visuomenė“, – kalbėjo politologas, akcentuodamas, kad rinkimų kartelės funkcija yra parodyti, jog politikas geba atstovauti reikšmingesniam skaičiui žmonių.

Pasak jo, kartelės mažinimo iniciatoriai rėmėsi nusistovėjusių demokratijų pavyzdžiais, kur kartelė labai minimali arba jos visai nėra – tai esą nesąžininga. Politologas teigia, kad nusistovėjusios demokratijos valstybėse partinė sistema yra stipri, todėl joms marginalių partijų problema ne tokia aktuali.

„Argumentavimas Skandinavija ir kitomis nusistovėjusios demokratijos valstybėmis yra nesąžiningas. Jiems tie barjerai nereikalingi paprasčiausiai dėl to, kad partinė sistema yra stipri“, – akcentavo V. Valentinavičius.

Anot MRU docento, valdančiųjų manipuliavimas procentais turi aiškų tikslą – artėjančiuose Seimo rinkimuose padėti į parlamentą patekti savo draugams.

„Negalima šiuo atveju lyginti Švedijos partinės sistemos ir Lietuvos. Tai yra labai skirtingi dalykai ir švedų pavyzdys visiškai nepateisina demagogiško manipuliavimo procentais, apie kurį kalba valdantieji. Valdančiųjų motyvas yra labai paprastas, kažkaip „už ausų“ įtempti į Seimą savo draugus: Gediminą Kirkilą, Juozą Bernatonį, kurie normaliomis sąlygomis į kitą Seimą nebeturėtų pakliūti“, – kalbėjo politologas.

Visgi V. Valentinavičius neatmeta ir galimybės, kad krentant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos rezultatams „valstiečiai“, mažindami Seimo rinkimų kartelę, užsitikrina ir sau vietas parlamente.

„Manau, kad sąmoningai ar ne, valstiečiai ir sau taisosi lengvesnį kelią į Seimą, nes pagal paskutines apklausas, kai krenta valstiečių reitingas, atėjus rinkimams jiems bus problema įveikti 5 proc. barjerą. Vadinasi Karbauskis rūpinasi ne tik G. Kirkilu ir J. Bernatoniu, bet ir savimi“, – svarstė V. Valentinavičius.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako nematantis grėsmės, kuri kiltų nuleidus rinkimų kartelę. Anot A. Krupavičiaus, vienas iš požymių, padedantis nuspręsti, ar rinkimų barjeras yra tinkamas, yra procentas, kiek visuomenės balsų nedalyvauja mandatų paskirstyme. VDU profesoriaus pateiktais duomenimis: esant 5 ir 7 proc. rinkimų į Seimą kartelei, mandatų dalinime nedalyvauja 19 proc. rinkėjų, esant 4 ir 6 proc. kartelei – 15,26 proc. asmenų, o egzistuojant 3 ir 5 proc. barjerui sprendimo teisę praranda vos 9,94 proc. rinkimų dalyvių.

VDU profesorius mano, kad Karbauskio teiginys, jog po rinkimų kartelės sumažinimo bus daugiau demokratijos, turi pagrindo.

„Karbauskio argumentai, kad bus daugiau demokratijos, jog kiekvienas balsas bus svarbesnis negu yra dabar, turi tam tikrą pagrindą. Bet yra kita medalio pusė, kad partijų skaičius, kurios bus atstovaujamos parlamente, truputį išaugs. 3 ir 5 proc. rinkimų kartelė reiškia, kad prie dabar vidutiniškai esančių 6 partijų (parlamente. – ELTA) prisidėtų maždaug dvi partijos“, – Eltai teigė politologas.

Visgi, pasak A. Krupavičiaus, Lietuvoje parlamentinių partijų skaičius yra nuosaikus, todėl tikėtis didesnių pokyčių Seimo darbe – neverta.

„Danijoje šiuo metu parlamente yra 14 partijų, Olandijoje – 13, Suomijoje – 9, Švedijoje – 8. Lietuva pagal partijų skaičių parlamente tikrai nesiskiria. Mes turime gana nuosaikų partijų skaičių ir jeigu išvestume vidurkį, kiek partijų patenka (į Seimą. – ELTA) per proporcinę rinkimų dalį, matytume, kad jų yra vidutiniškai 6“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Anot politologo, vienintelis galimas neigiamas poveikis dėl rinkimų kartelės sumažinimo yra Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičiaus išaugimas. Tai, pasak jo, gali lemti šiek tiek didesnę fragmentaciją, kuri, akcentuoja jis, veikiausiai būtų laikina.

„Artimiausiems rinkimams 3-5 proc. kartelė turėtų vieną neigiamą poveikį, kad didelei daliai mažų partijų atrodytų, jog ta kartelė yra lengvai peržengiama. 2020 metų rinkimuose labai tikėtina, kad partijų skaičius, kurios dalyvauja rinkimuose, išaugs ir tuomet turėsime šiek tiek didesnę fragmentaciją negu įprastai. Bet po 2020 metų rinkimų viskas sugrįš į savo ribas ir matysime tas pačias ilgalaikes tendencijas“, – savo įžvalgomis dalinosi VDU profesorius.

Apibendrindamas A. Krupavičius teigė, kad dramatizuoti dėl rinkimų kartelės mažinimo tikrai neverta, priešingai, Seime nuo šiol bus didesnis pliuralizmas.

„Dramos tikrai nėra, dėl kartelės sumažinimo jokia katastrofa Lietuvos nelaukia. Priešingai, tam tikras didesnis pliuralizmas tikrai bus“, – prognozavo politologas.

Balsavime antradienį registravosi minimalus priėmimui reikalingas parlamentarų skaičius – 71.

Už Seimo rinkimų pataisą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai.

Opozicijos atstovai prašys prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti pataisas, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog priimtomis pataisomis „padidintas demokratijos laipsnis Lietuvoje“.