- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viktoras Pranckietis dar kartą parodė politinį neraštingumą ir tai, kad yra Lietuvos politinio gyvenimo paraštėse, sako politologė Rima Urbonaitė, komentuodama nenusisekusią Seimo pirmininko iniciatyvą tarpininkauti kitų dviejų aukščiausių valstybės vadovų - premjero ir prezidentės - konflikte.
Jos teigimu, Seimo pirmininkui trečiadienį „Žinių radijui“ išsprūdęs pareiškimas, kad jis siūlęsis tapti tarpininku prasiveržusiame D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio konflikte buvo tiek komunikacijos klaida, tiek akivaizdus įrodymas, kad vienas iš trijų aukščiausių šalies pareigūnų politiniame gyvenime realiai nedalyvauja.
Norint tapti tarpininku būtina turėti politinį svorį ir autoritetą, o konfliktuojančios pusės privalo norėti susitarti, pabrėžia Mykolo Romerio universiteto dėstytoja R. Urbonaitė. Pasak jos, žvelgiant į šią situaciją, kyla labai pagrįstų abejonių, ar abi šios aplinkybės yra tenkinamos.
Seimo pirmininko antpečiai savaime nereiškia, kad mes turime labai stiprų Seimo pirmininką.
„Mes turime valdžios trikampį - tai yra Seimo pirmininkas, prezidentas ir premjeras. Teoriškai šis trikampis leidžia galvoti, kad jei du kampai nebesusišneka, tai galbūt turi įsijungti tas trečias kampas ir bandyti kažką daryti. Bet taip jau susiklostė, kad Seimo pirmininko kampas Lietuvoje yra labai silpnas. Tuo tarpu tarpininkavimui reikia turėti potencialą, autoritetą ir politinę jėgą, kurios, būtina pažymėti, pareigų pavadinimas nesuteikia. Kitaip tariant, Seimo pirmininko antpečiai savaime nereiškia, kad mes turime labai stiprų Seimo pirmininką“, - samprotavo R. Urbonaitė. Pasak jos, V. Pranckietis negali pasigirti nei politine įtaka, nei autoritetu.
„Apie kokį Seimo vadovo tarpininkavimą mes galime kalbėti, kai tiek premjeras, tiek prezidentė politiškai yra kur kas stipresni ir aktyvesni nei Seimo pirmininkas“, - retoriškai klausė R. Urbonaitė.
Jos nuomone, Seimo vadovo viešas pasvarstymas apie funkciją, kurią jis siūlėsi atlikti, gali rodyti ne tik tai, kad V. Pranckietis vis dar sunkiai įsisavino politinio žaidimo taisykles, tačiau ir tai, kad, nepaisant užimamų pozicijų, yra tiek valstybės, tiek „valstiečių“ partijos politinio gyvenimo paribiuose.
Politologė samprotavo, kad jei valdančiųjų lyderiai tikslingai aštrina santykius su D. Grybauskaite, Seimo vadovo pasisiūlymas rodo tiesiog naivumą ir nesugebėjimą suvokti politinės realybės.
„Jeigu situacijos tarp valdančiųjų ir Prezidentūros aštrinimas yra visiškai apgalvotas, tai tokia Pranckiečio iniciatyva yra dar sudėtingiau suvokiama ir tik parodo, kad jis yra paliktas politikos paraštėse“, - Eltai sakė R. Urbonaitė.
Galiausiai politologė teigė nesupratusi, kodėl V. Pranckietis viešai kalbėjo apie savo iniciatyvas, kai jos tiek premjero, tiek prezidentės nebuvo palankiai sutiktos.
„Kam kalbėti ir viešinti nepavykusius sumanymus. Kodėl V. Pranckietis kalba apie tai, kas neturėjo jokio rezultato ir kas jo, kaip vieną iš aukščiausių postų užimančių politikų, reputaciją dar labiau silpnina“, - samprotavo politologė.
ELTA primena, kad Seimo pirmininkas trečiadienį „Žinių radijui“ pareiškė siūlęsis tapti tarpininku tarp D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio. Seimo vadovo teigimu, tokį žingsnį jis žengė siekdamas normalizuoti pašlijusius Prezidentūros ir Vyriausybės santykius.
„Aš siūliausi ir vienai, ir kitai pusei netiesiogiai būti mediatoriumi, kad būtų galima tuos santykius normalizuoti. Žmonės nori valdžią matyti vientisą, nesuskaidytą, nesusipriešinusią, ir šiuo keliu turėtume eiti ir ateityje. Mes turime žmonėms suteikti daugiau pasitikėjimo valdžia, o ne skaldantis ją menkinti“, - „Žinių radijui“ aiškino V. Pranckietis.
Premjeras tą pačią dieną teigė, kad V. Pranckiečio tarpininkavimo paslaugos nei jam, nei prezidentei nėra reikalingos.
„Kaip ir prezidentė minėjo, ir aš tą patį galiu pakartoti - mes turime konstruktyvius kontaktus ir susitinkame nuolatos. Kiek žinau tą patį pasakė ir prezidentė ponui Seimo pirmininkui, kad su Vyriausybės vadovu ji konstruktyviai bendrauja, ir mediatorius nėra reikalingas. Už mediaciją, aišku, mes esame dėkingi ir, jeigu reikėtų tarpininko, tai, matyt, ieškotume, (...) bet kol kas to nereikia“, - trečiadienį aiškino S. Skvernelis.
Pastarąją savaitę prezidentė D. Grybauskaitė LRT laidoje „Savaitė“ sukritikavo Seime patvirtintą biudžetą ir teigė iš valdančiųjų pasigendanti rimtų reformų, o Vyriausybės sprendimus dėl streikuojančių mokytojų laikanti arogantiškais.
Tuo tarpu atsakydamas į tai prezidentei, S. Skvernelis pareiškė, kad D. Grybauskaitė elgiasi veidmainiškai ir bruka „fasadinį vaizdą“.
Premjeras teigė, kad prezidentės išsakytoje kritikoje, jog Vyriausybė yra pernelyg arogantiška, nemato nieko naujo. S. Skvernelio teigimu, taip tiesiog bandoma iš valdančiosios daugumos padaryti „monstrą“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi4
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos14
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje9
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Teismas: apie komiką O. Šurajevą komentavusi A. Širinskienė nepadarė pažeidimo
Regionų administracinis teismas antradienį paskelbė tenkinantis parlamentarės Agnės Širinskienės skundą ir panaikinantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimą, kuriuo buvo nutarta, kad apie komiko Olego Šurajevo pareigas &...
-
I. Vėgėlė apie santykius su Baltarusija: neturėsime kitokios išeities54
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė sako pasigendantis aiškios Lietuvos strategijos santykių su Baltarusija atžvilgiu. Jis mano, kad Vilnius turėtų siekti, jog Baltarusija išliktų buferine zona tarp Lietuvos ir Rusijos. Todėl advokata...
-
Prezidento patarėjas ragina diskutuoti apie branduolinį atgrasymą: dabar yra tinkama vieta ir laikas13
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione. ...
-
Apie į Lietuvą atvykstančius Rusijos ir Baltarusijos piliečius: srautai turi būti smarkiai apriboti4
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys mano, kad reikia ieškoti sprendimų, jog į Lietuvą atvykstančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių srautai būtų apriboti. Visgi, pasak jo, tai turi būti padaryta aiškiai atskiriant Baltarusijos opozic...