Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius antradienį sakė tikįs, kad įstatymas dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose bus priimtas rudenį, prieš tai gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas.

Tai premjeras teigė žurnalistams Šalčininkuose, likus kelioms valandoms iki numatomo įstatymo projekto pateikimo Seime.

Anot ministro pirmininko, įstatymo projektas, kuriuo būtų leidžiama originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis, antradienį per pateikimą turėtų sulaukti paramos, o po to prieš galutinius balsavimus bus prašoma kalbininkų išvadų.

„Kiek turėjau informacijos iš koalicijos partnerių, tai buvo pasakyta, kad bus pritarta - aišku, gal nevieningai. Po pateikimo įstatymo projektas bus persiųstas Valstybinės kalbos komisijai ir iš jų lauksime išvadų. Tikiuosi, kad jis bus priimtas rudenį“, - žurnalistams Šalčininkuose sakė premjeras, likus kelioms valandoms iki įstatymo projekto pateikimo Seime.

Šių metų vasario mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę w. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.

Šis klausimas strigo ir šios kadencijos Seime, jo svarstymas ne kartą būtų atidėtas.

Antradienį Seimas taip pat turėtų svarstyti dėl Tautinių mažumų įstatymo, kuris reglamentuotų tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Daugiausia diskusijų kelia siūlymai įteisinti dvikalbes gatvių pavadinimų ir vietovardžių lenteles.

Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius antradienį pripažino, kad valdančioji koalicija neturi bendros pozicijos kai kuriais iš šių klausimų: „Dėl kai kurių pozicijų nėra sutarta koalicijos. Manau, kad kai kurioms pataisoms bus pritarta, kai kurioms ne“.

Šalčininkuose, kur antradienį lankėsi premjeras, lenkai sudaro 77,8 proc. gyventojų.