Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius sako, jog prie itin spartaus augimo būtų įmanoma po penkerių metų gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau dabartinė situacija to tikriausiai dar neleistų.

Komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą 2 proc. BVP gynybai pasiekti per penkerius metus premjeras tik pažadėjo, kad „krašto apsaugai ir gynybai bus tikrai finansavimas didinamas“.

„Jeigu ekonomikoj pasikeitimai vyktų labai spartūs, pavyzdžiui, po dvejų-trejų metų viešuosiuose finansuose turėtumėm tokią galimybę perskirstyti 42 proc., kaip yra kitose Europos Sąjungos šalyse, tikrai galėtumėm. Pagal dabartinę situaciją, šiandien taip drąsiai tikrai teigti negalėčiau, nes yra finansiniai įsipareigojimai ir kiti, bet galiu pasakyt, kad krašto apsaugai ir gynybai bus tikrai finansavimas didinamas“, - žurnalistams sakė premjeras.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas sakė, jog jį kaip už gynybą atsakingą ministrą 2 proc. BVP kuruojamai sferai džiugintų jau šiandien, tačiau kiek prezidentės siūlomas scenarijus realus, pasak jo, sprendžia finansų ministras ir Vyriausybė.

„Labai džiaugsiuosi kaip krašto apsaugos ministras ir tikrai pažadu, kad kariuomenė išnaudos efektyviai“, - prezidentės pasisakymą komentavo J.Olekas. Klausiamas, ar tai realu, jis sakė, „pamatysim, aš nesu finansų ministras, aš esu krašto apsaugos ministras, kuris sako, kad reikia gynybai 2 proc. nuo BVP“..

„Vakar aš jums pristačiau projektą, kuris parengtas pasirašyti politinėms partijoms. Ten yra (kiti - red.) skaičiai, jei bus galimybių padidinti tempą, nuo to Lietuvos kariuomenė bus tik tvirtesnė ir labiau pasiruošusi su partneriais apginti Lietuvą“, - sakė ministras apie siūlomą pasirašyti susitarimą dėl gynybos finansavimo.

Šeštadienį planuojamame pasirašyti politinių partijų susitarime ketinama numatyti, kad kasmet išlaidos gynybai būtų didinamos po 0,1 proc. BVP. Tokiu būdu NATO reikalaujami 2 proc. būtų pasiekti 2026 metais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitydama paskutinį savo kadencijos metinį pareiškimą pareiškė, kad Lietuva gynybos finansavimą iki 2  proc. BVP turėtų padidinti per atimiausius penkerius metus.

„Būtina skubiai atnaujinti visų politinių jėgų nacionalinį susitarimą ne tik dėl šalies užsienio ir saugumo politikos, bet ir dėl adekvataus gynybos finansavimo. Esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus pasiekti dviejų procentų finansavimą šalies gynybai“, - sakė ji Seime.

Ji pabrėžė, kad nėra kito kelio – kol ateis pagalba, Lietuva turi gebėti apsiginti. D.Grybauskaitė ketvirtadienį kalbą Seime pradėjo nuo grėsmių, pastaruoju metu kilusių Europai.

Seimo pirmininkė valdančiosios Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė šią savaitę pareiškė, jog 2 proc. BVP finansavimą gynybai būtų realu pasiekti 2018 metais.

Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria tik 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir pagal šį rodiklį atsilieka nuo visų NATO šalių, išskyrus Liuksemburgą.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad 2016 metais gynybos finansavimas pakiltų iki 1 proc. BVP.

NATO partneriai, įskaitant Jungtines Valstijas, ne kartą kritikavo Lietuvą dėl mažo gynybos finansavimo.

D.Grybauskaitė šalies prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją jau per pirmąjį rinkimų turą, inauguruota liepos 12 dieną.

Dabartinė šalies vadovė siekia antros kadencijos. Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.

Premjeras sako, jog su politinėmis kovomis dėl finansinės įtakos zonų nesitaikstytų

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius sako, jog su politinėmis kovomis dėl finansinės įtakos zonų nesitaikstytų.

Taip jis atsakė į prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išsakytą kritiką, kad valdančioji dauguma „užsiėmusi kova už finansinės įtakos zonas nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti“.

„Dėl finansų interesų įtakos pasidalinimo aš tik galiu užgarantuot kaip ministras pirmininkas, jeigu tokie interesai paaiškėtų valdančiojoj daugumoj ar opozicijoj, tikrai aš su tokiais norais, ketinimais niekada nesitaikstyčiau“, - žurnalistams sakė premjeras.

Prezidentė ketvirtadienį Seime perskaitytame metiniame pranešime sukritikavo valdančiąją daugumą dėl kovos „už finansinės įtakos zonas“, pamiršus žmonių problemas.

„Neįvertinus, kad pensijos dar nekompensuotos ir algos žmonėms neatkurtos, atgyja ikikriziniai partiniai apetitai ir neatsakingi populistiniai pažadai. Jie gali vėl nugramzdinti šalį į finansinį chaosą. Tik turėdami atsakingą finansų politiką galime atlaikyti bet kokius iššūkius“, - sakė prezidentė.

Šalies vadovės kritiką atmetęs premjeras taip pat sakė, jog paskutinis jos kadencijos D,Grybauskaitės metinis pranešimas buvo „stiprus, geras, telkiantis visuomenę ir politikus šiuo labai atsakingu laikotarpiu“, o dalį jame išvardintų pasiekimų sakė esant jo vadovaujamos Vyriausybės nuopelnu.

„Daugelis dalykų, kurie buvo išvardinti prezidentės pranešime, galiu drąsiai tvirtinti, tai yra didžiulis šios Vyriausybės atliktas darbas, kaip savotiškas įvertinimas, jeigu kalbėti apie energetinius projektus. Suskystintų gamtinių dujų terminalo savalaikis užbaigtumas bus dėka šios Vyriausybės, todėl, kad pavyko su Europos Komisijos konkurencingumo taryba suderinti, kaip pakeisti Lietuvos anksčiau priimtus teisės aktus“, - sakė premjeras.

Šalies vadovės metinį pranešimą teigiamai vertinantys sakė ir kiti valdančiųjų atstovai.

„Šis metinis pranešimas yra skirtingas nuo praėjusių pranešimų, ir tai yra sveikintina, kad neliko „aš“, o kalbėjo kaip vadovė, ir kalbėjo apie visas valstybės sritis, svarbiausius įvykius. Apžvelgė visas sritis ir tai yra svarbu. Aš vertinu, kad prezidentei šis pranešimas buvo geresnis nei praėjusių metų pranešimai“, - komentuodama prezidentės pranešimą žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis išplatino pranešimą, kuriame prezidentės metinį pranešimą vertina geriau nei prieš metus šalies vadovės sakytą kalbą.

Tačiau, EP nario manymu, kai kuriose srityse pritrūko konkrečių sprendimų, kaip spręsti iškilusias problemas. „Prezidentė niekada neturėjo aiškios programos, tad ir metiniame pranešime nenubrėžė gairių, o daugiau konstatavo esamą padėtį“, – prezidentės kalbą vertina V.Tomaševskis.