„Mes matome iš Rusijos pusės, kad jie šį pareiškimą įvertino kaip tolimesnę santykių, abiejų pusių santykių eskalaciją. Mums buvo svarbu išreikšti savo solidarumą, tai, kad visi privalome stovėti kartu prieš šitą negandą iš Rytų“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.
„Jie atidžiai seka tai, kas vyksta demokratinėse visuomenėse, koks yra politinis ciklas, ir taiko ten, kur skauda, ir taiko ten, kur jautru. Bet jiems nepavyks, nes mes esame visi kartu. Jie yra vieni, izoliuoti ir, tikiuosi, liks izoliuoti, o civilizuotas demokratinis pasaulis liks kartu, rems vienas kitą ir čia yra mūsų stiprybė ir nenugalimumas“, – pabrėžė G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, Vokietija antradienį apkaltino Rusiją praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste įvykdžius bandymą surengti hibridinę ataką, panaudojant droną su sprogmenimis, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones.
NATO, ES, Lietuvos vadovai Berlynui žadėjo visišką solidarumą po šio neįprasto politinio pareiškimo.
Mums buvo svarbu išreikšti savo solidarumą, tai, kad visi privalome stovėti kartu prieš šitą negandą iš Rytų.
Prezidentūra taip pat pranešė, kad G. Nausėda palaiko glaudų ryšį su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu).
Vokietija iki šiol susilaikydavo nuo tiesioginių kaltinimų Rusijai, kalbėdama tik apie galimą „užsienio valstybių“ įsitraukimą.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) antradienį sakė, kad vis įžūlesni Rusijos bandymai destabilizuoti Europą didina kraujo praliejimo riziką.
Pakurstydamas susirūpinimą dėl Rusijos ketinimų, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as (Džonas Ratklifas) praėjusią savaitę apsilankė Maskvoje, anot žiniasklaidos, įspėdamas Rusiją nepulti jokios NATO šalies.
„Realistiška iki pirmininkavimo ES pasiekti pažangą santykių su Kinija normalizavime“
Prezidentas G. Nausėda sako, kad realu pasiekti pažangą santykių su Kinija normalizavimo procese iki kitų metų pradžioje prasidėsiančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai.
„Pastangos yra dedamos (...) santykiams normalizuoti arba jų grąžinimui į padorias vėžes (...). Mano akimis, tai būtų paprastas diplomatinis atstovavimas iš pradžių galbūt antrųjų asmenų, po to ir ambasadorių lygiu“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.
„Aš manau, kad premjeras nubrėžė pakankamai realistišką laiko horizontą, kuomet mes galime matyti, jeigu ne galutinius pagerėjimo rezultatus, tai bent jau tarpinius rezultatus, kurie rodytų, kad mūsų santykiai pamažu atsistato“, – teigė jis.
Taip prezidentas kalbėjo ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad iš užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio tikisi pažangos diplomatiniuose santykiuose su Kinija iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai.
Šalies vadovas pabrėžė iš K. Budrio besitikintis aktyvaus darbo šiuo „svarbiu mūsų užsienio politikos puslapio“ klausimu.
Kaip rašė BNS, Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį.
Valdantieji pastaruoju metu aktyviau kalba apie santykių su Kinija normalizavimą iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, kokį turi kitos ES valstybės, tačiau kol kas tai nedavė praktinių rezultatų.
Parlamento vadovas Juozas Olekas po susitikimo su K. Budriu rugpjūčio pradžioje teigė matantis pažangą siekiant normalizuoti Vilniaus ir Pekino santykius.
Valstybių dvišaliai santykiai pašlijo 2021 metais, kai Lietuva leido Taivanui šalyje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
„Gerai įsivaizduoju, ką jaučia norvegų tauta“
Prezidentas G. Nausėda sako gerai įsivaizduojantis, ką po karaliaus netekties jaučia Norvegijos visuomenė, reiškia nuoširdžią užuojautą.
„Gerai įsivaizduoju, kaip jaučiasi norvegų tauta, nes tikrai karalius buvo mylimas, karalius buvo gerbiamas, ir tikrai norisi dar kartą išreikšti savo nuoširdžią užuojautą žmogui, kurį aš asmeniškai pažinojau“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.
Taip G. Nausėda kalbėjo pasirašęs užuojautų knygoje karaliaus Haraldo V atminimui pagerbti.
Vizitą Norvegijoje prisiminęs vadovas sakė, kad karalius buvo labai šiltas ir paprastas žmogus: „Ne tik aš, bet ir visa mūsų komanda buvo sužavėta ir karaliaus humoro jausmo“.
BNS rašė, kad eidamas 90-uosius metus praėjusią savaitę mirė Norvegijos karalius Haraldas V, vyriausias pagal amžių valdantis Europos monarchas.
Po tėvo mirties karaliumi tapo sosto įpėdinis princas Haakonas (Hokonas), jis tapo karaliumi Haakonu VIII.