Prezidentės teigimu, Rusija yra atsakinga už stipriai blogėjančią Krymo totorių padėtį, šiurkščius jų teisių pažeidimus, nuolatinį persekiojimą, prievartinę rusifikaciją, žodžio, spaudos ir religijos laisvės suvaržymus.

Pasak Prezidentūros, Lietuva deda visas pastangas, kad informacija apie Rusijos vykdomą ir prieš Krymo totorius nukreiptą priešišką politiką išliktų nuolatiniame tarptautinės bendruomenės dėmesio centre.

Susitikime su Medžliso pirmininko pavaduotojais Ahtemu Čijgozu ir Ilmi Umero, kuriame taip pat dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenių pirmininkas Adas Jokubauskas, D. Grybauskaitė pakvietė Krymo totorius aktyviai teikti paraiškas pagal vystomojo bendradarbiavimo programas. Pernai Lietuva jau skyrė finansinės paramos, kuri buvo panaudota priverstinai perkeltų asmenų integracijos programoms, pagalbai moterims ir totorių televizijos laidoms.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po susitikimo su Krymo totoriais sakė sulaukęs prašymo per UNESCO siekti, kad būtų išsaugoti Krymo Chanų rūmai Bachčisarajuje.

„Jie paprašė per UNESCO inicijuoti jų kultūrinio objekto, senovinės mečetės ir komplekso išsaugojimo, kad jis nebūtų dabartiniais remontais niokojamas, kas bandoma lyg tai šiuo metu daryti, ir tokį įsipareigojimą mes galime prisiimti per mūsų atstovybę prie UNESCO“, - žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Aneksavus Krymą A.Čijgozas ir I.Umero buvo dėl savo politinės veiklos persekiojami ir įkalinti. Pernai spalį tarpininkaujant Turkijos prezidentui jie buvo išlaisvinti ir savo veiklą tęsia Kijeve.

Susitikimas su Lietuvos vadovais surengtas minint 4-ąsias Krymo aneksijos metines ir siekiant pareikšti paramą nuo jos nukentėjusiems Krymo totoriams.

Šalies vadovė dar kartą pabrėžė, kad Lietuva griežtai smerkia Krymo aneksiją ir laikosi principingos jos nepripažinimo politikos. Lietuva taip pat siekia, kad ES sankcijos Rusijai, kurios buvo įvestos po pusiasalio okupacijos, būtų tęsiamos tol, kol agresorius nepasitrauks iš užimtų teritorijų.

Tokią poziciją po susitikimo su Krymo totoriais išsakė ir Seimo pirmininkas: "Jie labai patenkinti, kokiame kelyje esame, Lietuva pasisakė aiškiai ir pasisako dėl Krymo aneksijos nepripažinimo, ir Lietuva visada kalbės vienoda gaida".

Totoriai yra istorinė etninė ir religinė bendruomenė Lietuvoje. Šiuo metu šalyje gyvena 4 tūkst. totorių, daugiausia Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityse.

Ragina nepripažinti Rusijos rinkimų, boikotuoti futbolo čempionatą

Rusijos aneksuoto Krymo totorių parlamento lyderiai ragina Vakarus nepripažinti būsimų Rusijos prezidento rinkimų, boikotuoti Rusijoje šią vasarą vyksiantį Pasaulio futbolo čempionatą.

Lietuvoje viešintis Krymo Medžliso pirmininko pavaduotojai Achtemas Čijgozas ir Ilmi Umerovas ragina Europos bendruomenę „aktyviau įsijungti ir sustiprinti savo įtaką prieš agresorių“ siekiant taikiomis priemonėmis išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą.

„Esu įsitikinęs, kad pirmiausia turime neskatinti Rusijos įvaizdžio projektų. Ši gauja, pirmiausia, transliuoja savo gyventojams nebaudžiamumą, tai, kad viskas leidžiama, įtaką visame pasaulyje. Vadinasi, šiam banditui europinėse institucijose neturėtų būti vietos. Vadinamieji jo rinkimai, kuriuos aš vadinu „rinkimų diena“, neturi būti pripažinti nei Europos, nei pasaulio bendruomenių. Turime parodyti jo vietą celėje, o ne civilizuotame pasaulyje“, – žurnalistams sakė A. Čijgozas.

Jis taip pat ragina pasaulio bendruomenę boikotuoti vasarą Rusijoje rengiamą Pasaulio futbolo čempionatą.

„Neturime skatinti tokių įvaizdžio projektų, susijusių, pavyzdžiui, su sporto renginiais, kaip būsimas Pasaulio futbolo čempionatas. Kaip gali Europos bendruomenė, Europos tautos ir žmonės, žinodami, kad kaimynystėje esančioje Europos valstybėje, Ukrainoje, miršta tūkstančiai nekaltų vaikų ir moterų, keliauti į Rusiją, kuri kalta už šiuos nusikaltimus, ir dalyvauti sportiniuose renginiuose? Kiek reikia prarasti savo savivertę, kad negerbtum greta gyvenančios tautos, kuri atsidūrė didžiulėje bėdoje?“, – stebėjosi A. Čijgozas.

Jis išreiškė didžiulį dėkingumą Lietuvai už Ukrainos ir beveik 300 tūkst. Krymo totorių palaikymą Rusijos ir Ukrainos konflikte. Parlamento atstovai spaudos konferencijoje pristatė savo tautos padėtį teigdami, jog nuo pat 2014-ųjų aneksijos jie susiduria su represijomis, masiniais žmonių grobimais, perkraustymais, ukrainiečių bei totorių kalbų naikinimu mokyklose, spaudos laisvės suvaržymais – jie teigia, jog Kryme šiuo metu vietos totoriai nebeturi nė vienos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės.

Pats A. Čijgozas buvo nuteistas aštuoniems metams kalėjimo už mitingų organizavimą bei atsėdėjęs trejus metus buvo išleistas tarpininkaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Recepui Tadžipui Erdoganui). Jo kolega I. Umerovas, kaip pats teigia, už tai, jog televizijos laidoje kalbėjo krymo totorių kalba, buvo nuteistas trejiems metams, tačiau kalėjimo išvengė išvykęs iš Krymo. Abu politikai tęsia veiklą Kijeve ir nėra įleidžiami į Krymą, kur liko jų šeimos, artimieji.

Dar kalėdamas A. Čijgozas sako svajojęs, jog išėjęs į laisvę galės paspausti ranką kai kuriems Europos lyderiams.

„Pirmiausia tarp jų buvo jūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir šiandien man pasisekė – aš paspaudžiau jai ranką“, – teigė A. Čijgozas.

Totorių parlamento vadovų žiniomis, šiuo metu Kryme yra apie 100 politinių kalinių, nuteistų už „Rusijos teritorinio vientisumo“ nepripažinimą, t.y. okupacijos neigimą, masinių protestų organizavimą, kitą veiklą.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas pabrėžia, kad Krymo totoriai taip pat laukia svarbių Ukrainos Konstitucijos pataisų, kurios numatytų Krymo autonomijos sąlygas, kuomet jis atgautų nepriklausomybę nuo Rusijos.

Anot A. Jakubausko, Lietuva kasmet skiria apie 40 stipendijų Ukrainos studentams – su prezidente Dalia Grybauskaite delegacija aptarė, kad bent 4-5 stipendijos būtų skirtos Krymo totoriams, kalbėta apie galimybes studijuojantiems vadybą atvykti į Lietuvą stažuotėms.