Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė teigia, kad Seimas neturėtų dubliuoti teisėsaugos darbo aiškinantis, kaip žiniasklaidai nutekėjo informacija apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą.

Ji kritiškai įvertino tai, kad antradienį į Seimo posėdį kviečiami VSD generalinis direktorius Gediminas Grina ir generalinis prokuroras Darius Valys, kuriems grupė parlamentarų yra pateikę klausimų dėl slaptos pažymos paviešinimo.

"Bet kokio ikiteisminio tyrimo aplinkybės ar bet kokios teisme nagrinėjamos bylos detalės, nepaisant to, kaip politikai to norėtų, turi būti nagrinėjamos ten, kur jas nagrinėti įpareigoja Konstitucija. O mūsų Konstitucija labai aiškiai nustato, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuoja, jam vadovauja prokuroras, o bylas nagrinėja teisėjai", - Žinių radijui antradienį sakė R.Svetikaitė.

Ji pabrėžė, kad politikai į teisėsaugos darbą kištis negali.

"Iš tikrųjų nei Seimas, nei bet kuri kita institucija negali kištis nei į ikiteisminį tyrimą, nei į teisminį procesą, ar juo labiau jų dubliuoti, kas neretai vyksta. Šioje vietoje diskusijų būti negali", - teigė prezidentės patarėja.

R.Svetikaitė taip pat pareiškė, kad prokurorus pateikti įtarimus šiame tyrime skubinantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas "darbietis" Artūras Paulauskas gali būti veikiamas politinių interesų.

Paprašyta pakomentuoti A.Palausko svarstymus, kad prokuratūra pažeidžia įstatymus ir vilkina bylą, nereikšdama įtarimų tyrimo dalyviams, R.Svetikaitė atkreipė dėmesį, kad svarbu įvertinti, ar informacijos paviešinimu padaryta žala.

"Tikrai nesiimsiu komentuoti atskirų politikų pasisakymų vien dėl to, kad kam ir kada, ir ar turi būti reiškiami įtarimai tikrai sprendžia ne politikai, o teisėsauga, bet norėčiau, kad žmonių neapgautų atmintis, kad dar prieš savaitę daugelis labai atkakliai, garsiai ir vienareikšmiškai kalbėjo apie tai, jog šioje istorijoje nėra jokios paslapties, kad jokios žalos valstybei atskleidžiant informaciją nebuvo padaryta ir kad slaptumo grifas buvo perteklinis", - kalbėjo prezidentės patarėja.

"Bet staiga nuomonė pasikeitė ir, kaip girdime, pasikeitė kardinaliai. Tikrai neatmesčiau tokios galimybės, kad tam tikro dirigento vadovaujamas choras pakeitė dainą ir dėl plika akimi matomų politinių interesų ėmė reikalauti įtarimų. Visiškai nesigilinama jau dabar, ar padaryta buvo žala, ar nukentėjo valstybės ir Lietuvos žmonių interesai, ar ne, kaip kad buvo "Snoro" atveju", - pridūrė ji.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Generalinės prokuratūros pavedimu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo. Tyrimas pradėtas, kai BNS spalio 31 dieną pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo nustatyta, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo, tačiau įtarimai kol kas niekam nepateikti. Kreiptasi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją prašant pateikti išvadą dėl VSD suteiktos informacijos slaptumo žymos pagrįstumo.