Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.

G. Nausėda pabrėžia, kad esant ekstremaliai padėčiai yra kur kas daugiau būdų užtikrinti kainų pusiausvyrą, nei kištis į ūkinės veiklos laisvę ir dirbtinai to siekti.

„Aš su tuo nesutinku kaip ekonomistas, savo disertacijoje esu nagrinėjęs įvairius kainų įšaldymo variantus įvairiose šalyse įvairiais laikotarpiais, nė vienoje iš jų šitas mėginimas neduodavo patenkinamo rezultato, dažniausiai sukeldavo tų prekių deficitą ir trūkumą parduotuvėse, kildavo daugybę administravimo problemų nes tekdavo eiti ir į kitas sritis ir pradėti riboti net ir tiekėjų kainas. Šitokie mėginimai vėliau tik plinta ir pradedame artėti prie sistemos, iš kurios prieš 30 metų išėjome ir į ją sugrįžti nenorėtume“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, Seimas galėtų įpareigoti Vyriausybę spręsti staiga išaugusių kainų problemą ne draudimais, o didinant prekių prieinamumą ir pasiūlą.

Prezidentas siūlo Seimui svarstyti naujus Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kurie leistų Vyriausybei, nustačius galimo būtinų prekių ar paslaugų trūkumo riziką, imtis jas skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad pagal Konstituciją ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama tik siekiant konstituciškai svarbių tikslų ir laikantis konstitucinio proporcingumo principo.

Tai tik požiūrio skirtumas: mums atrodo, kad to reikia, prezidentui atrodo, kad to reikia tik dalinai. Dabar sprendimas Seimo rankose, Seimas sprendimą priims ir nekils jokių problemų.

Pasak G. Nausėdos, valstybinis kainų reguliavimas būtų susijęs su nuolatine, sudėtinga ir daug sąnaudų reikalaujančia rinkos ir kaštų analize, kuri gali būti netiksli ir atnešti finansinės žalos ir verslui, ir vartotojams, ir visai šalies ekonomikai.

„Maksimalių kainų nustatymas daugeliu atvejų lemia prekių ar paslaugų deficitą, nes tokios kainos nebūtinai padengia visas gamintojų ir tiekėjų sąnaudas. Tai iš esmės prieštarauja skelbiamam įstatymų leidėjų tikslui ekstremalios situacijos sąlygomis išvengti būtinų prekių ar paslaugų trūkumo“, – teigė G. Nausėda.

G. Nausėdos pasirašytu dekretu Seimui pakartotinai grąžinama svarstyti praėjusią savaitę priimtus Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymų pakeitimus.

R. Karbauskis garantuoja: tai nėra principinis klausimas, bet prezidento veto sieksime atmesti

Prezidentui vetavus valdančiųjų iniciatyva priimtą įstatymą, numatantį kainų reguliavimo galimybę, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia jau dabar galintis garantuoti, kad Seime šalies vadovo veto bus bandoma atmesti.

„Galiu tvirtai pasakyti, kad mes bandysime atmesti. Mes vetuosime nes dabartinė situacija, kuri yra, reikalauja turėti (kainų reguliavimo – ELTA) instrumentus. Prezidentūra žino, kad mes bandysime vetuoti“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, šis valdančiųjų ir Prezidentūros nuomonių išsiskyrimas nėra principinis.

„Tai tik požiūrio skirtumas: mums atrodo, kad to reikia, prezidentui atrodo, kad to reikia tik dalinai. Dabar sprendimas Seimo rankose, Seimas sprendimą priims ir nekils jokių problemų“, – teigė R. Karbauskis.

Politiko teigimu, tai ar siekiant atmesti prezidento veto pakaks Seimo narių balsų, priklausys nuo to, kiek salėje tuo metu posėdžiaus parlamentarų.

„Viskas priklausys nuo to, ar bus salė tie, kurie remia Vyriausybę. Kol kas mums balsų užtenka, balsuodami už biudžetą mes surenkame virš 80 balsų. Jeigu visi salėje bus – turėtų užtekti“, – apibendrino R. Karbauskis.

Šalies vadovas: Baltarusijos laikysena dėl koronaviruso pasikeitė

Buvęs liberalus kaimyninės Baltarusijos valdžios požiūris į koronaviruso plitimą pasikeitė, sako prezidentas G. Nausėda.

Anot jo, bet kokiomis aplinkybėmis dialogas su šia valstybe būtinas, nes ekonominis gyvenimas tęsiasi.

„Manau, kad dialogas reikalingas visomis sąlygomis. Matau ir tam tikrą pasikeitusią laikyseną gretimoje šalyje dėl to, kas anksčiau vertinta pernelyg liberaliai“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė G. Nausėda.

„Taip, retorikos yra visokios, aš nesiimsiu dabar vertinti tų visų retorikos niuansų, tačiau aišku yra tik viena, kad Baltarusija, jos valdžia yra atsakinga už koronaviruso suvaldymą savo šalyje, mes esame atsakingi už šitos krizės ir epidemijos suvaldymą savo šalyje. Mes darysime, kad nebūtų jokių nei išorinių, nei vidinių grėsmių mūsų sveikatai“, – pridūrė jis.

Balandžio pradžioje Lietuvos atstovai teigė, jog situacija dėl koronaviruso Baltarusijoje kelia nerimą, kad kaimyninė valstybė gali būti nevaldomas ligos židinys. Tuomet šios šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka ironizavo nematąs niekur skraidančio viruso, vyko sporto ir kiti masiniai renginiai. Jis ragino Lietuvos vadovą rūpintis „savo virusu“.  

Pasak G. Nausėdos, nepaisant visko, dialogas su Baltarusija reikalingas.

„Dialogą tęsime, dialogas vyksta ekonominiame gyvenime, toliau prekių sąstatai važiuoja į Klaipėdos uostą, toliau vyksta ekonominis bendradarbiavimas“, – sakė  jis.

Prezidentas priminė, kad kita skaudi tema – šalia Lietuvos sienos baigiama statyti Astravo branduolinė jėgainė.