„Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją. Tai pats tinkamiausias metas tai daryti, diskutuoti su mokslininkais ir ieškoti išmintingų priemonių, kaip jis turėtų transformuotis“, –  Žinių radijui antradienį sakė ji.

I. Segalovičienės teigimu, galimybių paso paskirtis visų pirma buvo kaip epidemiologinė priemonė pandemijos, žmonių srautų suvaldymui, tačiau tai neturėjo tapti politiniu spaudimu vakcinuotis.

„Jis kuria paskatas vakcinuotis ir ne visą laiką tas pozityvias. To paties tikslo galima pasiekti ir įvairiais kitais būdais. Pats tvariausias būdas  – skatinti žmonių sąmoningumą“,  – teigė vyriausioji prezidento patarėja.

Kartu su alfa atmaina atsiradęs galimybių pasas, patarėjos teigimu, atkeliavus omikron atmainai nebeatitinka realijų.

„Dabartinis galimybių paso galiojimo principas, skirstant imunizuotus ir neimunizuotus asmenų srautus, nebeatitinka naujos omikron bangos realijų. Labai aiškiai matome, duomenys rodo, mokslininkai sako, kad serga ir skiepyti žmonės, skiepyti ir dviem, ir trimis dozėm“, – sakė I. Segalovičienė.

Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją.

Jos teigimu, tyrimai parodė, kad galimybių pasas pasiskiepyti paskatino tik 6 proc. žmonių. Dauguma besiskiepijusių nurodė tai darantys sąmoningumo pagrindais, siekdami apsaugoti save nuo ligos ar galimų komplikacijų.

Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Šiuo metu jis suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.

Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.

Ragina sukurti COVID-19 savityros sistemą su greitaisiais testais

Svarbu yra sukurti COVID-19 savityros sistemą, kuri galėtų veikti su greitaisiais antigeno testais, sako prezidento patarėja I. Segalovičienė.

„Ko gero, vienas iš tokių darbų, kuris nėra atliktas Lietuvoje, ir, ko gero, omikronui jo nepavyks atlikti, bet į ateitį tikrai vertėtų šitą darbą užsirašyti, tai yra sukurti COVID-19 savityros sistemą“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Pasak patarėjos, testo rezultatams patvirtinti būtų galima pasitelkti skaitmenines technologijas – tokia sistema veikianti ne vienoje Europos šalyje.

Tokios sistemos yra sukurtos, jos yra labai patogios, kada tu labai daug kur gali pasidaryti greitąjį antigeno testą.

„Tokios sistemos yra sukurtos, jos yra labai patogios, kada tu labai daug kur gali pasidaryti greitąjį antigeno testą, jį verifikuoti, pasinaudojant programėle, ir tokiu būdu turėti informaciją, kad tu šiuo metu nesergi ir gali naudotis paslaugomis“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Ji teigiamai vertino mokyklose išplėstas testavimo apimtis, taip pat teigė, kad plintant užkrečiamesnei omikron atmainai reikia tinkamai parengti gydymo įstaigas.

Pasak patarėjos, nors turimi duomenys leidžia manyti, kad šia atmaina sergančiųjų ligos eiga būna lengvesnė, jos spartus plitimas vis vien kelia pavojų sukelti didelę įtampą gydymo įstaigose.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė pirmadienį sakė, jog šiuo metu svarstoma, kad vienam šeimos nariui patvirtinus COVID-19 PGR tyrimu, drauge gyvenantiems žmonėms užtektų atlikti greitąjį antigeno testą.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad antigeno testas pirmiausia yra laikomas skirtu savikontrolei, todėl plačiau jo taikyti vietoje PGR tyrimų neplanuojama.

Pasikeitusią pandemijos valdymo tvarką vertina pozityviai

Prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė pozityviai vertina SAM priimtus COVID-19 izoliacijos pokyčius dėl šalyje plintančios koronaviruso atmainos omikron. Šalies vadovo patarėja teigia, kad galbūt tai yra tam tikras žingsnis į pandemijos valdymo strategijos pakeitimus.

„Pozityviai iš principo, dėl to, kad tai yra žingsnis pasirengimo omikron atmainai lnk, tačiau tų pasirengimo darbų dar tikrai reikia padaryti, ir tai yra tam tikras žingsnis į pandemijos galbūt valdymo strategijos pakeitimus“, – „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja teigiamai įvertino ir izoliacijos pokyčius, atsižvelgiant į omikron atmainos inkubacinį laikotarpį.

„Dėl izoliacijos tvarkos pakeitimo tikrai viskas čia yra logiška, Europos ligų prevencijos centras taip pat rekomenduoja koreguoti izoliacijos tvarką, pagrindinė priežastis yra pati omikrono ligos eiga, jos inkubacinis laikotarpis“, – sakė I. Segalovičienė.

Dėl izoliacijos tvarkos pakeitimo tikrai viskas čia yra logiška, Europos ligų prevencijos centras taip pat rekomenduoja koreguoti izoliacijos tvarką.

„Kitas labai svarbus veiksnys – mes turime išsaugoti mums svarbius sektorius viešųjų paslaugų, ypač medicinos, švietimo ir visų kitų. Nes iš tikrųjų žmonių tikėtina, kad sirgs labai daug ir izoliacijos tvarka turi būti atitinkama ir tinkama pagal virusą ir pagal tai, kaip mes norime, kuo greičiau žmones grąžinti į įprastą gyvenimą“, – taip pat pažymėjo ji.

Vis tik, pasak jos, reaguojant į omikrono atmainos ypač spartų plitimą, labai svarbu didesniam krūviui parengti ir visą sveikatos priežiūros sistemą.

„Tačiau kalbant apie priemones į ateitį, tikrai labai svarbus dalykas yra parengti sveikatos priežiūros sistemą, nes panašu, kad tas krūvis vis tiek bus. Kol kas duomenys rodo dar tikrai labai atsargiai, kad tikėtina, kad hospitalizacijoms arba intensyviai pagalbai potencialas omikrono yra mažesnis, tačiau priėmimo skyriai, bendras sergančiųjų skaičius vis tiek turėtų būti didelis, todėl apkrova vis tiek bus nemaža“, – pabrėžė ji.

I. Segalovičienė atkreipia dėmesį į Sveikatos ekspertų tarybos prie Prezidentūros rekomendacijas decentralizuoti gydymą, t.y. COVID-19 sergančiųjų gydymą užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat, pasak jos, būtina didinti testavimo pajėgumus bei ateityje sukurti „COVID-19 savityros sistemą“, panaudojant skaitmenines technologijas testo verifikavimui.

ELTA primena, kad plintant naujajai koronaviruso atmainai omikronui, pirmadienį įsigaliojo naujas ribojimas – uždarose erdvėse vyksiančiuose renginiuose privaloma dėvėti respiratorius.

Nuo pirmadienio, sausio 17 d., iki septynių dienų sutrumpintas izoliacijos terminas gyventojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu. Izoliacija taikoma tik kartu gyvenantiems bei didžiausios rizikos sąlytį darbe turėjusiems asmenims. Izoliuotis privalės visi asmenys, nepaisant jų imunizacijos statuso, t. y. ir paskiepyti žmonės, išimtis bus taikoma tik ne anksčiau kaip prieš 90 dienų COVID-19 liga persirgusiems asmenims (kuriems liga patvirtinta teigiamu PGR ar greitojo antigeno tyrimo, atliekamo laboratorijoje, rezultatu).

Taip pat nedarbingumo pažymėjimus COVID-19 liga susirgusiems darbuotojams išduos jau ne šeimos gydytojas, o Nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras.