„Verta pripažinti, kad chaoso tam tikro matome“, – LRT Radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas. Jo teigimu, šalies vadovui Gitanui Nausėdai didelį nerimą kelia vienas rodiklis – vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo tempai.

„Pagal paskiepytą senjorų dalį, kuriems yra per 80 metų ir kuriems koronavirusas yra pats pavojingiausias, pagal šį rodiklį mes nekaip atrodome ES šalių kontekste. Mes esame pirmąja doze paskiepiję vos daugiau nei 40 proc. senjorų, kurie yra per 80 metų“, – sakė S. Krėpšta.

„Turint tik tokį paskiepytą senjorų procentą, matysime visas sveikatos rizikas, su kuriomis susidurs šie asmenys, jei jie užsikrės šiuo virusu“, – pridūrė jis.

Todėl, jo teigimu, tiesiog privalu intensyvinti komunikaciją su šia visuomenės dalimi, nes būtent vyresnio amžiaus žmonėms, akcentavo S. Krėpšta, koronavirusas yra pavojingiausias.

„98 proc. mirusių žmonių nuo COVID buvo vyresni nei 50 metų asmenys. Taigi yra akivaizdus ryšys tarp žmonių amžiaus, tam tikros sveikatos būklės ir mirtingumo“, – teigė patarėjas, svarstydamas, ar tikrai visus Lietuvos senjorus pasiekė informacija apie galimybę skiepytis.

Su paskutiniais sprendimais mes šiek tiek atitolstame nuo pamatinių prioritetų, kurių tikslas yra išsaugoti žmonių sveikatą ir jų gyvybę.

Teigia, kad Vyriausybė atitrūko nuo pamatinių skiepijimo prioritetų: ragina situaciją keisti

Atsižvelgdamas į visa tai S. Krėpšta itin kritiškai įvertinto pastarosios savaitės Vyriausybės sprendimus nuo COVID-19 pradėti skiepyti dideliuose kolektyvuose ir žemesnėse skiepijimo prioriteto grupėse esančius žmones.

Patarėjo teigimu, tai yra ne kas kita kaip atitolimas nuo pamatinių prioritetų, kurie buvo suformuoti siekiant gelbėti gyvybes.

„Su paskutiniais sprendimais mes šiek tiek atitolstame nuo pamatinių prioritetų, kurių tikslas yra išsaugoti žmonių sveikatą ir jų gyvybę. Vis daugiau išskiriame prioritetų pagal profesijas. Kalbame apie dideles įmones, kurios turi daug darbuotojų, apskritai atitolstame nuo žmonių amžiaus, pereiname prie profesijų ir įmonių dydžio. Tai yra atitolimas nuo pamatinio tikslo – saugoti gyvybes, ir tai kelia daug klausimų visuomenei“, – teigė S. Krėpšta ir pažymėjo, kad reikėtų skiepijimo prioriteto sąrašą sudaryti taip, kad jis padėtų išsaugoti kuo daugiau gyvybių.

„Reikėtų apsvarstyti grįžimą prie objektyvesnių kriterijų, tokių kaip žmonių amžius ar kritinės, sudėtingos ligos“, – sakė jis.

„Kalbėti apie kitas grupes, pagal profesijas, įmonių dydį, tai jau yra atitolimas nuo pamatinio tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą“, – pridūrė S. Krėpšta.

Sako, kad pareigūnai Vyriausybės buvo pamiršti nepelnytai

Prezidento patarėjas pakomentavo ir policijos pareigūnų nepasitenkinimą sukėlusį valdžios sprendimą, dėl kurio pareigūnai skiepijimo prioritetų eilėje atsidūrė žemiau nei universitetų dėstytojai.

„Pareigūnai gal nepelnytai buvo pamiršti, nes jie labai aktyviai dalyvauja suvaldant riziką, valdant žmonių srautus“, – sakė S. Krėpšta.

Nors Vyriausybės atstovai pažadėjo dar šią savaitę nuo COVID-19 pradėti skiepyti policijos pareigūnus, jie trečiadienį prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją.