„Artimiausiu metu įsigalios ES Migracijos paktas. Linkstama link to, kad (Lietuva – BNS) mokėtų įmoką, o ne priimtų papildomus pabėgėlius. Pastaruoju metu ir taip esame daug priėmę ir karo pabėgėlių, ir ekonominių migrantų“, – ketvirtadienį Prezidentūroje po šalies vadovo ir institucijų atstovų susitikimo migracijos klausimais sakė D. Matulionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pabrėžė, kad migrantų skaičius Lietuvoje stabilizavosi ties maždaug 210 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, tačiau migracija „tampa net tik socialiniu ar ekonominiu klausimu, bet kuo toliau, tuo labiau – ir nacionalinio saugumo klausimu“.

Lietuva tampa patrauklia neteisėtai migracijai

Pasak D. Matuliono, dabar Lietuvoje yra apie 80 tūkst. Ukrainos, 50 tūkst. Baltarusijos bei 15 tūkst. Rusijos piliečių, tačiau daugėja atvykėlių iš Vidurinės Azijos, Indijos, Pakistano, Šri Lankos – jų dabar yra apie 20 tūkstančių.

„Islamiškos radikalizacijos pavojus egzistuoja, kol kas grėsmių nėra, bet nepamirškime, su kokiomis problemomis susiduria kitos Europos valstybės. Todėl turime užkardyti šiuos procesus“, – teigė D. Matulionis.

Patarėjas paminėjo liberalią studentų iš trečiųjų šalių atvykimo tvarką, keliančią riziką, jog į šalį prisidengę studijomis atvyks tiesiog dirbti norintys žmonės.

Prezidentūros pranešime prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog gerėjant gyvenimo kokybei Lietuva tampa patrauklia neteisėtos migracijos kryptimi.

Šalies vadovas siūlė dėl migracijos politikos sudaryti nacionalinį susitarimą: „Reikia plataus nacionalinio sutarimo kokia migracijos politika geriausiai atitiktų Lietuvos nacionalinį saugumą ir visuomenės lūkesčius, ekonominius bei socialinius valstybės interesus.“

„Lietuvai reikia gerai valdomos, legalios ir, efektyvios migracijos, kuri mus stiprintų, o ne išplautų šalies identitetą“, – pranešime teigė G. Nausėda.

Trūkstamų darbuotojų galima rasti ir Lietuvoje

Daliai verslo akcentuojant, jog jiems būtina darbo jėga iš trečiųjų šalių, Prezidentūra siūlo didinti trūkstamų profesijų darbuotojų pasiūlą Lietuvoje efektyvinant gyventojų profesinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemą. Pasak jos, tai sumažintų užsienio darbuotojų poreikį.

„Verslui reikia darbo jėgos, naudojame kvotų sistemą įvežti būtinų profesijų darbuotojus, tačiau klausimas, kiek tęsime, kokiu mastu ir ar vis dėlto nereikėtų šio proceso šiek tiek stabdyti. Ne visiškai stabdyti, bet labiau jį reguliuoti, tuo pat metu skatinti (...) profesinį mokymą“, – žurnalistams sakė D. Matulionis.

Jo teigimu, Lietuva turi „tam tikrų rezervų“ išsiugdyti daugiau reikalingų profesijų žmonių, kadangi šalyje santykinai daug žmonių stoja į aukštąsias mokyklas bei rečiau renkasi profesinį ugdymą: „Profesinis mokymas galėtų padėti.“

Griežtins migracijos politiką

Savo ruožtu vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė sakė, kad migracijos politika yra ir bus griežtinama.

„Migracijos politika turi būti griežtinama. Ji ir yra griežtinama, peržiūrimi teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos, procedūros, kurios veikia šiuo metu, ar nėra piktnaudžiaujama“, – žurnalistams po susitikimo sakė A. Ščerbaitė.

„Vidaus reikalų ministerijos pozicija yra pakankamai griežta, nes tai (...) yra nacionalinio saugumo klausimas“, – teigė ji.

Tuo metu D. Matulionis ragino mokytis iš kitų Europos valstybių bei „nedaryti klaidų, kurias darė kai kurios valstybės pastaraisiais metais“, į migracijos politiką žiūrėjusios pernelyg laisvai.

ES taryba pernai gegužę patvirtino Migracijos ir prieglobsčio paktą, pagal kurį Lietuva ir kitos valstybės narės kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius interviu BNS anksčiau sakė, kad taip pat svarstomas variantas priimti dalį migrantų ir mokėti dalį solidarumo įnašo.