- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentinių partijų atstovams nesutarus dėl 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai ir visuotinio privalomo šaukimo, tokio nacionalinio susitarimo reikšmė mažėja, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Nesutarus dėl kertinių sprendimų, pats susitarimas tampa panašus į ne vieną jau turimą strateginį dokumentą nacionalinio saugumo srityje, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo strategiją. Jo reikšmė iš esmės sumažėja“, – BNS penktadienį sakė Kęstutis Budrys.
Anot jo, nuvilia tai, kad partijoms nepavyko sutarti dėl 3 proc. gynybai skyrimo ir visuotinio šaukimo.
Prezidentas anksčiau siūlė partijų susitarime fiksuoti 3 proc. BVP krašto apsaugai.
„Tuo labiau, kad vos prieš pusantro mėnesio dėl gynybos finansavimo didinimo visų parlamentinių partijų atstovai lyg ir buvo vieningi“, – sakė patarėjas.
Jis pabrėžė, kad prezidentas nuosekliai sieks, jog Lietuva didintų ir finansavimą gynybai, ir šauktinių skaičių.
Siekdami įgyvendinti totalinės gynybos principą, neturėsime kitos išeities kaip pereiti prie visuotinės karo prievolės.
„Rusijos agresija parodė ne vieną sritį, kurioje turėsime didinti investicijas: oro erdvės gynyba, kranto gynybos sistemos, amunicijos atsargų pildymas ir kitos. Siekdami įgyvendinti totalinės gynybos principą, neturėsime kitos išeities kaip pereiti prie visuotinės karo prievolės“, – tvirtino K. Budrys.
Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad dalis G. Nausėdos siūlymų numatyti susitarimo projekte.
„Dalis jų buvo įtraukta į partijų susitarimo projektą ir tai džiugina: priimančios šalies infrastruktūros plėtra iki pajėgumo priimti ne mažiau 20 tūkst. sąjungininkų karių su įranga ir technika; atskira ilgalaikė valstybinė saugumo stiprinimo programa civilinei saugai ir gynybai; investavimas į žvalgybos pajėgumus“, – vardijo patarėjas.
Seimo darbo grupė penktadienį baigė derinti partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo sustiprinimo – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma dokumente įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.
Pagal projektą, susitarime taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. BVP dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Susitarimo projekte dar numatyta įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.
Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.
Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dalis valdančiųjų svarsto keisti apkaltos tvarką, opozicija – skeptiška4
Nepalankaus Konstitucinio Teismo (KT) sulaukusiam Remigijui Žemaitaičiui nusprendus atsisakyti Seimo nario mandato ir taip išvengti draudimo dešimt metų būti renkamam, dalis valdančiųjų sako svarstantys keisti dabar galiojančią apkaltos ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
Galimų LSDP kandidatų į Seimą sąraše – buvę ir esami politikai, merai9
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą. ...
-
V. Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl lėšų gynybai16
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl papildomų lėšų krašto apsaugai. ...
-
VRK pripažino R. Žemaitaitį per rinkimus naudojantis Seimo nario padėtimi27
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
LSDP lyderė kritikuoja valdančiuosius dėl švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos12
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...