Šalies rinkėjų laukia įdomūs Seimo rinkimai. Tai aiškėja patvirtinus naujas rinkimų apygardų ribas. Šios permainos kai kuriose politinėse partijose sukėlė sumaištį. Iš Pajūrio apygardos "iškirpus" Palangą, kurorto politikams dėl Seimo nario mandato šiemet teks kovoti su konkurentais iš Kretingos, o prie Klaipėdos prijungus priemiesčius, sudrumstos ir kitų partijų pozicijos.

Pakeitimai – prieš Kalėdas

Prieš Kalėdas Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino naujas rinkimų apygardų ribas. To esą prireikė, nes akivaizdu, kad esama demografinė situacija Lietuvoje jau senokai neatitiko teisingo demokratiško atstovavimo. Tikinama, kad yra pažeistos rinkėjų skaičių proporcijos.

Be to, dalis rinkėjų keičia savo apygardas. Palyginti su 2012 m., pagal VRK duomenis, šiemet iš 2,5 mln. rinkėjų 19,4 proc. balsuos kitose apygardose.

2015 m. pradžioje miestuose gyveno 67,2 proc., o kaime – 32,8 proc. Lietuvos gyventojų. Esą neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kokia dalis apygardų yra miestietiškos, o kurios – kaimiškos, nes dabar daug jų yra mišrių.

"Atsižvelgėme į Konstitucinio Teismo sprendimą lygios rinkimų teisės užtikrinimui, kad rinkėjų nuokrypis nuo vidurkio nebūtų didesnis nei 10 proc., siekėme, kad rinkimų apygardos būtų teritoriškai vientisos, kad nebūtų sudarytos iš "salų", kurios įsiterptų į kitas apygardas", – VRK posėdyje sakė rinkimų apygardų ribų sudarytojas dr. Rolandas Tučas.

Po pertvarkos Klaipėdoje liko Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardos, tik iš pastarosios pašalinta Palanga ir prijungta prie Kretingos apygardos. Dėl per didelio rinkėjų skaičiaus suskaldyta ir šiek tiek integralesnė tapo Klaipėdos rajono savivaldybė. Kitaip tariant, prie Klaipėdos prijungti jos priemiesčiai – Karklė, Kalotė, Slengiai. Atsirado nauja Kuršo apygarda, kurią sudaro Kretingos ir Skuodo rajonas.

Kirtis Palangos politikams

Kaip ir reikėjo tikėtis, ši rinkimų geografija tapo politikų kuluarinių kovų objektu. Kai kurios partijos garsiai ištarė Lietuvoje iki šiol mažai vartotą tarptautinį žodį "džerimanderingas" (angl. gerrymandering). Tai manipuliavimas rinkėjų valia braižant apygardas ir taip siekiant sutelkti savo rinkėjus, o oponentus išskaidyti.

Tad kai kurių vadinamojo džerimanderingo apraiškų esą galima įžvelgti dabartiniame apygardų žemėlapyje. Tai tapo akivaizdu Palangos politikams, netekusiems rinkėjų Pajūrio apygardoje, kurioje praėję rinkimai buvo itin palankūs kurorto konservatoriams. Čia 2012-aisiais rinkimus laimėjo šios partijos atstovas Pranas Žeimys. Neabejotinai, pakartoti savo sėkmę jis veikiausiai tikėjosi ir šiemet, tačiau situacija pasikeitė.

Šiemet naujai sudarytoje Palangos–Kretingos apygardoje konservatoriams teks grumtis su itin charizmatiška asmenybe – gydytoju ir diplomatu, socialdemokratų atstovu Antanu Vinkumi, kuris čia itin aktyviai reiškiasi jau nuo praėjusio rudens. Esą jau dabar akivaizdu, kad palangiškiams gerbėjų balsų gali neužtekti. Ir tai liečia ne tik konservatorius, bet ir kitas Palangos politines partijas.

"Dėl tų ribų nustatymo diskusijų buvo labai daug ir Seime, ir už jo sienų, bet toks yra Konstitucinio Teismo sprendimas. Bus labai sudėtinga dalyvauti rinkimuose, nes apygarda nauja, be to, balansas yra Kretingos naudai beveik 4 tūkst. rinkėjų. Aišku, ne visi balsuos "į vienus vartus", bet, kaip suprantu, kova bus labai įdomi. Palangiškiai politikai visi atsidūrė vienodose sąlygose, nes jie turės smarkiai padirbėti, kur kas labiau nei kretingiškiai", – dėstė parlamentaras P.Žeimys.

Kova vyks ne tik per rinkimus, bet ir iki jų dar pačių partijų viduje, nes Palanga kandidatu Palangos–Kretingos apygardoje buvo iškėlusi P.Žeimį, o Kretinga – konservatorių Dovydą Bajorą. Dar toje pačioje apygardoje kandidatuoti norą pareiškė ir buvęs Seimo narys Vaidotas Bacevičius. Tad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atrankos komisija šioje apygardoje turės rinktis iš trijų politikų. Tas pats ir kitose apygardose. Minėta partija kol kas patvirtino tik kelis savo kandidatus vienmandatėse apygardose Vakarų Lietuvos regione.

Nepatiko liberalų triumfas?

Dar vienas rinkimų apygardų reformos niuansas – Klaipėdos priemiesčių prijungimas prie miesto. Karklės, Kalotės, Slengių gyventojai balsuos nebe Gargždų apygardoje, bet Danės.

Ne paslaptis, kad būtent priemiesčių rinkėjų (kurių dauguma apsigyveno ten išsikėlę iš uostamiesčio) balsai Liberalų sąjūdžiui lėmė pergalę savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone. Tai buvo šokas vietos socialdemokratams, kurie greitai suskubo vienytis net su buvusiais savo oponentais, kad tik liberalai neperimtų valdžios. Taip, faktiškai laimėję rinkimus rajone, liberalai buvo nustumti seniai ten įsišaknijusių politikų.

Kad nepasikartotų panaši praktika ir per Seimo rinkimus, priemiesčiai staiga tapo Danės apygardos dalimi ir jų rinkėjai turės balsuoti už klaipėdiečių kandidatą. Tad rajono politikams tarsi atsiveria šiokios tokios perspektyvos. Tačiau liberalai, dėl to jokių viešų pretenzijų nereikšdami, Gargždų apygardoje į kovą meta "sunkiąją artileriją" – parlamentarą Eugenijų Gentvilą, kurio konkurentas veikiausiai bus ekscentriškais pasirodymais garsėjantis jo kolega Seimo narys, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas Petras Gražulis.

Na o Marių apygardoje kandidatuos liberalai Eligijus Masiulis, Baltijos apygardoje – Artūras Šulcas, Danės apygardoje – Simonas Gentvilas.

"Pajūrio apygardos kandidatą patvirtinsime sausio pabaigoje. Vyks visuotinis partijos susirinkimas. Yra penki kolegos, iš kurių pasirinksime vieną", – dienraščiui patvirtino S.Gentvilas.

Pretenzijos socialdemokratams

Jei liberalai santūriai prarijo tam tikrą neteisybę, kitų partijų atstovai – priešingai. Dar praeitų metų gruodžio 10 d. Lietuvos valstiečių partijos atstovė Seimo narė Rima Baškienė paskelbė viešą pranešimą "Ar 8-asis rinkimų apygardų žemėlapis taps kalėdiniu stebuklu?"

"Vyriausioji rinkimų komisija skelbė, kad vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą ir dėl to naujai braižant Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapį bus laikomasi rinkimų apygardų derinimo su valstybės teritorijos administraciniu padalijimu, rinkimų apygardų (apylinkių) stabilumo, rinkimų apygardų teritorinio vientisumo, istoriškumo bei kompaktiškumo principų. Tačiau situacija, kurią matome, rodo akivaizdų pataikavimą, manoma, vienai – Lietuvos socialdemokratų partijai", – pabrėžė politikė.

Gruodžio pradžioje 50 Seimo narių raštu kreipėsi į VRK, ragindami, keičiant Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų ribas, vadovautis sąžiningumo ir nešališkumo bei pačios VRK skelbtais rinkimų apygardų formavimo principais.

"Atkreiptinas dėmesys, kad formuojant naujas rinkimų apygardas nesilaikoma VRK deklaruotų rinkimų apygardų formavimo principų. Rinkimų apylinkių priskyrimas rinkimų apygardoms tapo "prekybos objektu" pagal įtaką ir partinę priklausomybę. Pastebėjimus dėl keistai formuojamų Kretingos–Palangos, Šilutės–Pagėgių ir kitų apygardų jau viešai išsakė Seimo nariai, rajonų bendruomenės", – rašoma R.Baškienės pareiškime.

Anot Seimo narės, kam naudingas toks Lietuvos padalijimas, parodys laikas.

Kampanijai – žemas startas

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus vadovės Lilijos Petraitienės, uostamiesčio vienmandatėse apygardose kandidatuos šie socialdemokratų atstovai: Irena Šiaulienė – Baltijos apygardoje, Jonas Sąlyga – Danės apygardoje, L.Petraitienė – Marių apygardoje, Benediktas Petrauskas – Pajūrio apygardoje.

Savo kandidatų vienmandatėse apygardose kol kas nepatvirtino partija "Tvarka ir teisingumas". Tačiau, pasak pastarosios Klaipėdos skyriaus vadovo Artūro Razbadausko, realiausi kandidatai – Natalja Istomina bei Gediminas Onaitis ir pats A.Razbadauskas. Ketvirto kandidato partija kol kas neturi ir dar neaišku, kuris iš jų kurioje apygardoje kandidatuos.

Per pastaruosius rinkimus į savivaldybių tarybas visišką fiasko Klaipėdoje patyrė Darbo partija, kurios atstovai negavo nė vieno tarybos nario mandato. Tačiau dalyvauti Seimo rinkimuose "darbiečiai" vis dėlto nusiteikę. Darbo partijos atstovas parlamentaras Raimundas Paliukas, regis, tiki praėjusių rinkimų sėkme ir teigė pats kandidatuosiąs Baltijos apygardoje, o dėl kitų kandidatų nieko negalintis pasakyti.

"Kiek žinau, partijos valdyba kol kas dar nepatvirtino Klaipėdos apskrities kandidatų sąrašo. Vyksta derinimai, šį mėnesį tai turėtų paaiškėti", – sakė R.Paliukas.

Kandidatų sąrašo dar neturi ir politinė partija Rusų aljansas. Jos atstovė Seimo narė Irina Rozova sakė, kad kandidatai vienmandatėse apygardose bus žinomi tik kovo mėnesį, tačiau ji pati neabejotinai kandidatuos Marių apygardoje.

"O kur skubėti, laiko dar yra, nemanau, kad kas nors pasikeis. Dar kol kas per anksti kalbėti, reikia viską apgalvoti, viską pasverti. Ruošiamės rinkimams", – teigė I.Rozova.

Rinkimų logika

Dar vienas politikas, kuris suteiks spalvų rinkimų kampanijai, – šiuo metu nepriklausomas kandidatas parlamentaras Naglis Puteikis, kuris į Seimą pakliuvo būdamas konservatoriumi, tačiau vėliau su jais nutraukė ryšius. Politikas ir šiais metais ketina kandidatuoti Danės apygardoje.

"Man asmeniškai rinkimų apygardų ribų pakeitimai jokios įtakos neturės, gali perbraižyti, kaip nori. Nepriklausomiems kandidatams dar niekas neužkirto kelio į Seimą, viskas liko taip pat, tik reikia surinkti tūkstantį parašų. Neprognozuoju rezultatų, rinkėjai nuspręs – jei gerai dirbau, išrinks vėl, jei neatitinku jų lūkesčių, vadinasi, neišrinks. Tokia ir yra rinkimų logika", – teigė N.Puteikis.

Esą apmaudu, kad Seimo rinkimuose negalės dalyvauti visuomeniniai komitetai. Pasak politiko, parlamentarai po savivaldos rinkimų išsigando, kai partijos prarado Kauną, Panevėžį, Šiaulius ir Alytų. Ten daugumą laimėjo visuomeniniai komitetai.

"Keturi miestai iškrito iš šios lietuviškos partinės realybės. Partijų vadovai pikti ir todėl nuspręsta visuomeniniams komitetams neleisti kandidatuoti Seimo rinkimuose. Bet prieš kiekvieną partinį gudravimą yra ir priešnuodis, galima sukurti naują partiją, pavyzdžiui, "Visuomeninių komitetų susivienijimą". Girdėjau apie tokias iniciatyvas. Jei mane pakviestų, gal ir prisijungčiau", – dienraščiui sakė N.Puteikis.

Zenonas Vaigauskas

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas

Pastabų dėl rinkimų apygardos ribų nustatymo sulaukėme labai nedaug. Tačiau visi labiausiai džiaugiasi, kad kažkokios aiškios ribos jau yra ir galima pradėti ruoštis rinkimams. O kalbos apie tai, kad šios permainos kažkam lems pergalę ar pralaimėjimą, nemanau, jog yra pagrįstos. Reikia remtis rinkimų teorija. O ji teigia, jog dažniausiai vienmandatėse apygardose šalies mastu nugali ne charizmatinės asmenybės, o populiaresnių partijų atstovai. Jei partija šalyje turi 40 proc. palaikymą, tai vienmandatėse gali tikėtis 50 proc. savo atstovų pergalių. Mažosioms partijoms vienmandatės apygardos šalies mastu yra labai nepalankios. Nors ir susidaro įspūdis, kad jie vienoje ar kitoje apygardoje laimi rinkimus, bet proporcija nepalyginama su didžiųjų partijų rezultatais. Iki rinkimų dar nemažai laiko ir jų rezultatai labai priklauso nuo to, kokie išliks partijų reitingai. Gali būti, kad atsiras kokia nors nauja partija, kuri užkariaus rinkėjų simpatijas. Taip jau yra buvę, ypač 2008-ųjų rinkimuose pasireiškė, pavyzdžiui, "Tautos prisikėlimo" partija, vėliau – "Drąsos kelias". Tačiau neilgam. Prognozuoti rezultatus labai sunku, yra buvę, kad partija turėjo didelį palaikymą, tačiau atėjus rinkimams jos reitingai nukrito taip, kad net neįveikė 5 proc. barjero. Taip nutiko Centro partijai. Daug kas priklausys ir nuo rinkimų kampanijų išradingumo.