Ten yra labai daug puikių dalykų, iš kurių mes mokomės. Vien tik pasakyti „jeigu Rusija – viskas blogai, o jau Europos Sąjungos valstybės – ypatingai gerai...“ – svarsto ji.

Sausio 19 d. Seime surengta konferencija „Dvasingumas – švietimo pertvarkos pagrindas“ susilaukė daug kritikos. Joje pristatyta profesoriaus Jono Kievišo monografija – „Ugdymo dvasingumo raida“. Renginyje be J. Kievišo ir R. Baškienės dalyvavo ir pasisakė Seimo narė Agnė Širinskienė, Vilniaus kolegijos Kraštotvarkos katedros vedėja doc. dr. Rimantė Kondratienė.

Konferencija buvo sukritikuota žiniasklaidoje ne tik todėl, kad buvo pabrėžiamos krikščioniškos vertybės, remiantis stačiatikiškų valstybių pavyzdžiais. Nuostabą kėlė tai, kad J. Kievišas visos kalbos metu kritikavo liberalizmą ir kaip neigiamus reiškinius įvardijo žmogaus demokratėjimą ir demokratijos įgyvendinimą nepriklausomoje Lietuvoje. Savo ruožtu Seimo narės palaikė J. Kievišą ir neprieštaravo jo reiškiamoms idėjoms. Taip pat J. Kievišas buvo pristatomas kaip Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius, nors ten nedirba jau porą metų.

R. Baškienė tikino, kad monografija yra labai svarbi, ją turėtų kiek įmanoma daugiau žmonių skaityti ir aptarti regionuose. Ragino į ją atkreipti dėmesį akademikams, švietimo sistemos atstovams.

– Kaip manote, kodėl konferencija „Dvasingumas – švietimo pertvarkos pagrindas“ susilaukė tokios neigiamos reakcijos iš visuomenės?

– Na, mane tai labai nustebino. Tokia konferencija Seime jau buvo ketvirta. Profesorius J. Kievišas atvykdavo į Seimą, o Seimas tapdavo ta galimybe pristatyti naujas knygas. Tai – puikios knygos, jose sudėti Ukrainos ir Lietuvos mokslininkų straipsniai. Spaudos konferencija... Tik tiek, kad ją organizuoja Seimo narys, o tikslas – kad pasisakytų tie, kurie nori pasakyti esmę. Šia tema esu surengusi ne vieną konferenciją. Džiaugiausi tuo, kad šitos knygos buvo pristatomos regionuose, ten taip pat rengiamos konferencijos, pasikviečiant vyskupijų šeimų centrų atstovus, kalbantis ir aiškinantis, kad dvasingumas nėra religija.

Gerbiu ir vertinu rusų tikėjimą. Padarom baubą: Rusija – tai blogis. Nieko panašaus. Ten yra labai daug puikių dalykų, iš kurių mes mokomės. Vien tik pasakyti „jeigu Rusija – viskas blogai, o jau Europos Sąjungos valstybės – ypatingai gerai…

– Sakote – „aiškinantis, kad dvasingumas nėra religija“. Tačiau tiek jūs, tiek J. Kievišas konferencijoje kalbėjote apie krikščioniškas vertybės. Galiu net jus pacituoti: „krikščioniškos vertybės – Europos kultūros pagrindas“. Tai visgi siejate dvasingumą ir krikščionybę.

– Taip. Tai buvo išskirta, ką aš dariau – tiesiog citavau knygos anonsą. Mano kalboje buvo praktiškai vien citatos.

– Kalbantys apie dvasingumą ir krikščioniškų vertybių svarbą Lietuvoje dažnai kaltinami prorusiškumu. Kaip manote, kodėl taip yra?

– Kelia tik nuostabą. Kodėl kažką kažkam reikia prilyginti? Jeigu aš kalbu apie dvasingumą, tai – tarytum prorusiškumas. Toks siekis bet ką žeminti ir menkinti. Ne todėl, kad tai yra blogis, o todėl, kad tu, kaip asmuo, patekai į to žmogaus negatyvų lauką, jam reikia tave žeminti.

– Kritikuojamas ir rusiškas dvasingumas, Rusijos siekiai sustiprinti tikėjimą šalyje. Ar kritika pagrįsta, jūsų nuomone?

– Tai – kiekvienos valstybės vidaus politika. Jeigu Stačiatikių ar Katalikų bažnyčia pasako tam tikrą nuomonę tam tikroje vietoje, kas čia nusikalstamo? Gerbiu ir vertinu rusų tikėjimą. Padarom baubą: Rusija – tai blogis. Nieko panašaus. Ten yra labai daug puikių dalykų, iš kurių mes mokomės. Vien tik pasakyti „jeigu Rusija – viskas blogai, o jau Europos Sąjungos valstybės – ypatingai gerai…”

– Visgi Lietuva yra vakarietiška valstybė. O J. Kievišo knygose remiamasi stačiatikių valstybių vertybėmis, Rusija, Ukraina, Baltarusija. Balanso akivaizdžiai nėra, propaguojamas būtent dvasingumas iš Rytų, o ne Vakarų.

– Taip, bet šiuo atveju aš visiškai nekvestionuoju autorių, kurie taip galvojo ir taip pasirinko. Man tai visiškai nebuvo svarbu, ir asmeniškai tuo nesidomėjau. Man buvo svarbu, ar priimtina tai, ką sako J. Kievišas, ar ne.

– Jums priimtina tokia pozicija?

– Man buvo priimtina tai, kai jis kalba: ne materialus, o vertybinis dalykas turi būti aukščiau.

– Tačiau konferencija susilaukė kritikos ne todėl, kad buvo pabrėžta žmogaus moralė, o išskirtinai krikščioniškos vertybės per pavyzdžius iš Rytų. Nemanote, kad valstybėje, kurioje Bažnyčia aiškiai atskirta nuo valstybės, reikėtų į dvasingumą pažiūrėti plačiau?

– Gal. Jeigu dabar rengčiau kitą konferenciją po tokios reakcijos, gal į tai būtų platesniu kontekstu pasižiūrėta. Tik ar čia yra problema? Nematau problemos ir nieko tokio, kas galėtų supriešinti žmones. Buvo siekta pačių kilniausių tikslų, tik galbūt kai kurie išsireiškimai buvo suprasti kaip prorusiškumas. Knygos perskaityti nespėjau, neturėjau tiek laiko. Kadangi, pabrėžiu, buvau ta, kuri sudariau galimybę pristatyti prieš tai profesoriaus išleistas knygas, negalėjau nesudaryti galimybės pristatyti ir ketvirtos knygos.