Bet tuo pačiu politikai pripažįsta – Lietuvai reikia imtis veiksmų dar labiau stiprinant savo pačių gynybą, o taip pat Lietuvos poziciją bei situaciją išaiškinant JAV bei Europos sostinėse.

„Kiek stebiu jo (D.Trumpo) pasisakymus, jis nuosekliai tos pozicijos laikosi, tik šįkart konkrečiai paminėjo Baltijos šalis. Bet jis yra išsakęs pačioje pradžioje savo kampanijos, kad tos šalys, kurios neinvestuoja į savo gynybą, nesirūpina savo saugumu, tikisi, kad amerikiečiai juos tik gins, gali nesulaukti pagalbos. Aš tikrai netikiu, kad taip bus, nes NATO organizacija dėl to ir egzistuoja,, kad gina visus savo narius, bet vertinti (situaciją) reikia, ir mes tai darome, didiname finansavimą, suvokę, kad reikia investuoti į savo gynybą“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą D.Trumpas pareiškė, kad jo vadovaujama Amerika gali neprisidėti prie kai kurių NATO narių gynybos, jeigu jas užpultų Rusija. Kai dienraštis „The New York Times“ paklausė apie grėsmingus Rusijos veiksmus, keliančius nerimą Baltijos šalims, D.Trumpas atsakė, kad tuo atveju, jeigu Rusija jas užpultų, jis spręstų, ar reikia suteikti joms pagalbą, tik išnagrinėjęs, ar tos šalys „vykdė savo įsipareigojimus mūsų atžvilgiu“.

A.Paulausko vertinimu, Lietuva suvokia, kad dar reikia „nemažai ką padaryti“ stiprinant šalies saugumą, bet tuo pačiu sakė netikintis, kad Aljansas nereaguotų, vienai jos narių susidūrus su karine agresija. „Mes suvokiame, kad turime patys nemažai ką padaryti, net aš tikiu ir tikėsiu, kad NATO – kolektyvinė gynybos institucija, kuri reikalui esant stos, visi už vieną, vienas už visus“, – sakė komiteto vadovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad D.Trumpo pasisakymai verčia susirūpinti ir Lietuvai reikėtų tiek JAV, tiek Europoje aiškiau ir nedviprasmiškiau išsakyti savo poziciją, kad ji būtų išgirsta.

„Žiūrėdamas bendrą situaciją toj rinkiminėj agitacijoj, kuri klostėsi šiais metais, ir panašus pareiškimas buvo išsakytas kovo mėnesį, ir visi vylėsi, ir aš tame tarpe, kad palaipsniui tos retorikos artėjant rinkimams, kad reikia kitaip žiūrėti į NATO, bus atsisakyta. Bet panašu, kad nelabai to atsisakoma, idėjos, kad NATO turėtų būti kovai su terorizmu nukreipta organizacija, o ne gynybinė sąjunga, manau,susirūpinti jau reikia“, – BNS sakė A.Anušauskas.

Pasak jo, „tas rūpestis turėtų pasireikšti stiprinant sąjungininkų ryšius čia Europoje, ir, žinoma, JAV siunčiant savo signalus pakankamai aiškius ir nedviprasmiškus, kad tokie teiginiai, jog NATO negins kažkokios narės, o iš pradžių įvertins kažkokias neaiškias aplinkybes, kerta iš pagrindų gynybinio Aljanso esminius principus“.

„Lietuva irgi turi galimybę išsakyti savo pozicijas ir kitose Europos sostinėse, aš manau, kad jose ya panašiai manančių, kad toks kalbėjimas nėra atsakingas. Jei iš daugelio sostinių vienu metu toks signalas būtų nusiųstas, aš manau, kad tai gali turėti poveikį, kad dalis tos retorikos išnyktų iš rinkiminės programos“, - sakė A.Anušauskas.

Tuo tarpu jo frakcijos ir komiteto kolegė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, jog D.Trumpo pareiškimas – „šaltas dušas, bet visai net sveikas“, ir Lietuvai riekia įsisąmoninti, kad savo gynyba turi rūpintis visų pirma pati.

„Tai, ką sako D.Trumpas, ir, beje, kiti JAV politikai, ne kartą mes esame tai girdėję, tik gal ne taip šiurkščiai kaip šiandien nuskambėjo - apie mūsų pačių įsipareigojimų nevykdymą NATO, jis turi pagrindo taip sakyti. Mes nuo pat 2004 metų įstoję į NATO numojome ranka į mūsų pačių įsipareigojimą, kad mes patys visų pirma esame atsakingi už savo teritorijos gynybą, tai yra ir ne mažiau kaip 2 proc. BVP, kariuomenė, mūsų žmonių parengimas. Tai negalvokime, kad visą laiką bus taip, kad mes nieko nedarysime, o štai Amerika ateis ir apgins. Tai šitas šaltas dušas, man atrodo, jis visai net ir sveikas“, – BNS sakė R.Juknevičienė.

Ji taip pat sakė D.Trumpo pasisakymo jokiu būdu netraktuojanti kaip atsisakymo ginti Lietuvą: „Svarbu, kad žmonės to nepriimtų kaip atsisakymo ginti Lietuvos, aš taip nesupratau, to nebuvo pasakyta, o su naująja JAV vadovybe, kas bebūtų išrinkta, Lietuvai reikės labai daug dirbti“.

Tuo tarpu Seimo Europos reikalų komiteto vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas D.Trumpo pasisakymą daugiau siejo su rinkimine retorika.

„Aš galvoju, tai daugiau rinkiminiai pareiškimai, jei šis kandidatas iš tikrųjų taptų prezidentu, jo politika būtų daug rimtesnė , negu jis dabar kalba. Jis kalba savo galimiems rinkėjams, aišku, iš kitos pusės, jis atstumia nemažai rinkėjų, kurie yra Čikagoj, ir lenkų, ir lietuvių, ir kitų tautų, matyt, jis į juos nesitaiko, nors, kaip žinia, tiek lietuviai, tiek lenkai Čikagoje dažniausiai balsuodavo už respublikonus. Bet aš per daug nesureikšminčiau šitų žodžių, kurie daugiau skiriami rinkimams“, - BNS sakė G.Kirkilas.

Užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius D.Trumpo pareiškimą irgi sieja su rinkimais, bet tuo pačiu tvirtina, kad kad Baltijos šalys vykdo įsipareigojimus NATO.

„Baltijos šalys nesuteikia jokio pagrindo abejoti įsipareigojimų vykdymu Aljansui. Taip pat neturime pagrindo abejoti, kad ir sąjungininkai vykdys savo įsipareigojimus Aljansui“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.

Jis pažymėjo, kad Lietuva sparčiai didina gynybos finansavimą - pagal išlaidų gynybai didinimo dinamiką šiuo metu šalis užima pirmą vietą Aljanse.