Kartu jis pabrėžė, kad JAV ir Lietuva vienodai supranta kylančias grėsmes, o Amerika yra įsipareigojusi ginti Aljanso nares.

„Aš nemanyčiau, kad tai politikos pasikeitimas, aš vadinčiau tai objektyviu situacijos vertinimu“, - BNS Briuselyje sakė R.Karoblis, trečiadienį dalyvavęs NATO gynybos ministrų susitikime.

„Mano interpretacija, ką aš girdėjau iš J.Mattiso pareiškimo, yra tolesni JAV įsipareigojimai NATO ir kolektyvinei gynybai. Antra, akivaizdu, kad mes vienodai suprantame grėsmes, o J.Mattisas užtikrino ne tik atgrasymą iš JAV pusės, bet ir gynybą, jeigu to reikėtų“, - pridūrė jis.

„Taip, kita žinutė buvo, kad NATO šalys turi didinti savo finansavimą gynybai ir tai iš tikrųjų seniai turėjo būti žadintuvu kitoms NATO šalims narėms, nes ta diskusija nėra nauja“, - kalbėjo ministras.

„Tai nebuvo pasakymas, kad mes nieko daugiau nebedarysime, bet daugiau manyčiau, jog tai jis įvardijo kaip problemą, kurią reikia spręsti“, - pabrėžė R.Karoblis.

JAV gynybos sekretorius trečiadienį perspėjo NATO nares, kad Vašingtonas gali sumažinti savo įsipareigojimus Aljansui, jeigu sąjungininkės neskirs daugiau lėšų gynybai.

Savo kalboje NATO gynybos ministrams jis teigė, kad „amerikiečiai mokesčių mokėtojai nebegali nešti neproporcingos Vakarų vertybių gynybos naštos dalies“ ir „jeigu jūsų valstybės nenori, kad Amerika mažintų savo įsipareigojimus Aljansui, kiekvieno jūsų sostinė turi parodyti palaikymą mūsų bendrai gynybai“.

Šis pareiškimas ir JAV įsipareigojimai bus aptariami ketvirtadienį R.Karoblio, J.Mattiso, Vokietijos, Kanados ir Jungtinių Valstijų gynybos ministrų susitikime.

Vašingtonas seniai reikalauja, kad NATO narės skirtų gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto, bet šį lygį palaiko nedaugelis Aljanso narių.

Pernai 2 proc. BVP arba daugiau skyrė JAV, Didžioji Britanija, Estija, Graikija ir Lenkija. Rumunija teigia šį rodiklį pasiekusi 2017 metais.

Kitais metais 2 proc. BVP gynybai žada skirti Lietuva ir Latvija.