Kilus abejonėms dėl Konstitucijos keitimo procedūrų, nuspręsta projektą, kuris atvertų kelią jam dalyvauti rinkimuose, svarstyti iš naujo, bet jau surinkus reikiamą skaičių parlamentarų parašų, sako valdančiosios partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas.

Ketvirtadienį valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdyje dalyvavęs R.Paksas žurnalistams sakė, jog parašai jau pradėti rinkti, o klausimas turėtų būti įtrauktas į kitos savaitės posėdžių darbotvarkę.

"Aš padėkojau koalicijos partneriams už balsavimą, palaikymą ir pareiškiau, kad labai norėčiau, jog Konstitucijos priėmimas būtų skaidrus. Seimo teisininkai ir ne tik Seimo teisininkai įsitikinę, kad buvo padaryta skaidriai ir pagal Konstituciją, bet jeigu kažkam iškilo abejonių Konstitucijos keitimo klausimu, pabandykime padaryti antrą teikimą surinkus parašus. To koalicijos partnerių ir paprašiau, parašai renkami ir tikiuosi, kitą savaitę bus teikimas", - sakė R.Paksas.

Jis teigė manantis, jog nevilkinant procedūrų būtų įmanoma spėti iš naujo priimti Konstitucijos pataisą, kad jis dar spėtų kandidatuoti prezidento rinkimuose.

"Manau, kad taip, jei tai nebus vilkinama procedūrose, realiai yra įmanoma spėti", - sakė "tvarkiečių" lyderis.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris praėjusią savaitę pareiškė, kad Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos.

Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst. piliečių arba ne mažiau kaip 36 Seimo narių grupė, tuo metu minima pataisa išties pateikta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK).

Jis pažymėjo, kad pataisą dėl kandidatavimo galimybių po apkaltos inicijavo ir pateikė, kaip ir reikalauja Konstitucija, parlamentarų grupė, ir buvo siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį. Tuo metu po pateikimo pritarus ir ėmus projektą nagrinėti Seime, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą pakeitė, su siūlymu keisti jau kitą - 74-ąjį - straipsnį.

"Šiuo atveju įvyko labai įdomus dalykas - daugiau kaip 36 Seimo narių pateikė Konstitucijos 56 straipsnio pataisą, tą pataisą svarstė TTK, ir nusprendė siūlyti Seimui keisti nebe 56 straipsnį, o 74, ir visiškai buvo pakeistas pataisos turinys. Tai reiškia, kad Seimo TTK veikė kaip subjektas, galintis inicijuoti Konstitucijos pataisą, nors pagal Konstituciją jis tokios teisės neturi", - sakė E.Kūris.

Tuo metu TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad Konstitucijos pataisos projektas, kaip ir nurodo pagrindinis šalies įstatymas, svarstytas pagal Seimo statute nustatytas procedūras.

"Tada kas antra Konstitucijos pataisa tokia pat neteisėta, nes iš esmės pasikeitė turinys", - į E.Kūrio argumentą, jog projektas TTK pakeistas iš esmės, atsakė J.Sabatauskas.

Seimas praėjusį antradienį per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuria sprendžiamas per apkaltą pašalintų asmenų klausimas. Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus, su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Pagal Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.