Seimo narys su tokiu prašymu kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, taip pat jis kartu prašo pradėti ikiteisminį tyrimą tyrėjams, sakydamas, kad dar iki neliečiamybės panaikinimo jie „galimai piktnaudžiavo tarnyba, vykdė baudžiamąjį persekiojimą, t.y. klausėsi telefoninių pokalbių, vykdė sekimą, naudojo neteisėtai įrengtą įrangą“.

Prašyme taip pat nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo laikotarpiu „iš Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, siekiant pažeminti ir paniekinti R.A.Ručį bei pakirsti pasitikėjimą juo kaip Seimo nariu“.

Prokurorui „tvarkietis“ skundžiasi ir dėl jo neliečiamybės panaikinimo Seime, sakydamas, kad „galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika“, t.y. piktnaudžiavimas, nes Seimo nariai, „darydami psichologinį poveikį, reikalavo priimti sprendimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo“,nors jis pats buvo išgabentas į ligoninę ir negalėjo dalyvauti.

KT trečiadienį paskelbė, kad parlamentaro R.A.Ručio neliečiamybę panaikinanti rezoliucija pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai. Bet kartu KT konstatavo, kad po neliečiamybės panaikinimo iki šio Teismonutarimo teisėsaugos atlikti veiksmai yra teisėti, nes iki KT sprendimo nebuvo galima abejoti Seimo rezoliucijos konstitucingumu.

Iš karto po KT nutarimo paskelbimo R.A.Ručys BNS sakė ketinantis ir toliau bendradarbiauti su teisėsauga, nes nori įrodyti esąs nekaltas.

„Seimas pasielgė neteisingai – Teismas viską išaiškino. Net neįsivaizduoju, kokios bus pasekmės toliau, dirbsime Seime ir žiūrėsime. Aš ir toliau dalyvausiu toje apklausoje, kiek kvies, aiškinsiu. Kaip kitaip, aš neįsivaizduoju: aš niekur nebėgu, kadangi žinau, kad esu nekaltas, nėra ko dangstytis. Kiek kvies, tiek duosiu parodymus (...), nes turiu savo teisybę įrodyti, kad esu teisus“, – BNS komentuodamas KT sprendimą trečiadienį sakė R.A.Ručys.

Konstitucinis Teismas trečiadienį paskelbė, kad R.A.Ručio neliečiamybė Seime panaikinta pažeidžiant Konstituciją. Pagal įstatymus, nuo šios akimirkos pažeidžiant Konstituciją priimtas aktas nustoja galios, tačiau Teismas nutarime kartu pasisakė, kad iki šios dienos teisėsaugos veiksmai parlamentaro atžvilgiu yra teisėti.

KT pažymėjo, kad Seimo statutas aiškiai nustato rezoliucijos dėl neliečiamybės panaikinimo priėmimo tvarką, ir jos nebuvo laikytasi, nes R.A.Ručiui nebuvo leista pasisakyti. Pasak Teismo, šis Seimo padarytas pažeidimas yra esminis.

Taip pat KT pažymėjo, kad per Seimo posėdį dėl neliečiamybės panaikinimo nė nebandyta aiškintis, kodėl nedalyvauja R.A.Ručys, ar nedalyvavimo priežastys buvo svarbios, ar jis turėjo galimybę įgalioti sau atstovauti kitą parlamentarą. Taip pat KT byloje įrašyta, kad posėdžio dieną R.A.Ručys po apsilankymo Seimo medicinos kabinete greitosios medicinos pagalbos automobilių buvo išvežtas į Santariškių klinikas.

Kartu KT nutarime pažymėjo, kad iki nutarimo paskelbimo R.A.Ručio atžvilgiu teisėsaugos atlikti veiksmai yra teisėti, nes nebuvo pagrindo abejoti Seimo sprendimo konstitucingumu.

„Tai, be kita ko, reiškia, kad visų kompetetingų institucijų sprendimai (veiksmai), priimti (atlikti) Seimo rezoliucijos pagrindu iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, Konstitucijos požiūriu laikytini teisėtais (konstituciškai yra galiojantys)“, – teigia Konstitucinis Teismas.

Seimo statutas numato, kad diskusijoje dėl rezoliucijos sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę dalyvauja, be kitų, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitas jo įgaliotas Seimo narys.

Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino pernai kovo pabaigoje. Neliečiamybės panaikinimo dieną blogai pasijutęs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas buvo išvežtas į Santariškių klinikas, vėliau pervežtas į Kauno klinikas, iš kurių balandžio pradžioje paleistas.

R.A.Ručys pernai buvo paskelbtas įtariamuoju dėl prekybos poveikiu. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys  iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus. Pats parlamentaras savo kaltę kategoriškai neigia.

Vėliau įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pernai metų pabaigoje buvo pateikti ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridiniam asmeniui.