Remiantis Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ gegužės 27-birželio 9 dienomis atliktos apklausos, kurioje buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie išvardintus visuomenės veikėjus, duomenimis, daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) respondentų „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį vertina nepalankiai, teigiamai į jį žiūri 22 proc. apklaustųjų.

Lyginant su balandžio mėnesio apklausa, R. Karbauskis palankaus vertinimo reitinge nukrito 9-iomis pozicijomis (iš 21-os) ir šiuo metu užima 30 vietą, lenkdamas tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį (20 proc. palankiai ir 56 proc. nepalankiai). Tai yra nepalankiausias R. Karbauskio vertinimas nuo 2000 m.

Tai yra nepalankiausias R. Karbauskio vertinimas nuo 2000 m.

Tuo metu didžiausią šuolį į viršų padarė išrinktasis prezidentas G. Nausėda – lyginant su praėjusiu mėnesiu, palaikymas jam pakilo 16 procentų – nuo 63 proc. iki 79 proc., o nepalankus vertinimas sumažėjo dvigubai – nuo 28 proc. iki 14. Tiesa, išrinktasis prezidentas nėra palankiausiai vertinamas politikas – pirmoje vietoje išlieka buvęs šalies vadovas V. Adamkus su 79 proc. visuomenės palaikymo (13 proc. kadenciją baigusį prezidentą vertina nepalankiai). Aukštai vertinama ir kadenciją baigianti šalies vadovė D. Grybauskaitė. Visuomenėje ji turi 69 proc. respondentų palankumą, tuo tarpu 26 proc. į ją žiūri nepalankiai. Palankaus vertinimo reitinge ji užima trečią vietą.

Ketvirtas palankiausiai vertinamas asmuo šalyje yra su konservatorių sąrašu į Europos Parlamentą patekęs istorikas Liudas Mažylis (60 proc. palankiai ir 15 proc. nepalankiai), Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis (atitinkamai 59 proc. ir 25 proc.), šeštoje vietoje užsienio reikalų ministras, socialdemokratų darbo partijos Seimo frakcijos narys Linas Antanas Linkevičius (58 proc. ir 27 proc.). Pastarąjį palankiai vertinančių, lyginant su 2019 metų balandžio mėnesio apklausa, padaugėjo 7 proc.

Tuo tarpu 4 proc. pagerėjo europarlamentarų Aušros Maldeikienės (43 proc. palankiai ir 47 proc. nepalankiai) ir Valdemaro Tomaševskio (atitinkamai 20 proc. ir 56 proc.) vertinimas, o 3 proc. gyventojai palankiau įvertino europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, žurnalistą Edmundą Jakilaitį (47 proc. ir 33 proc.) ir Liberalų sąjūdžio pirmininką, Seimo narį Eugenijų Gentvilą (31 proc. ir 47 proc.).

Per pastarąjį mėnesį 7 proc. jį palankiai vertinančių respondentų neteko Kauno meras V. Matijošaitis, 6 proc. punktais sumažėjo palaikymas prezidento posto siekusiam eurokomisarui Vyteniui Poviliui Andriukaičiui (41 proc. ir 39 proc.), 5 procentiniais punktais – Centro partijos pirmininką Naglį Puteikį (28 proc. ir 54 proc.), o 3 procentiniais punktais sumenko Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio (45 proc. ir 37 proc.) ir buvusio europarlamentaro Rolando Pakso (22 proc. ir 64 proc.) vertinimai.

Komentuodama G. Nausėdos šuolį į palankiausiai vertinamų asmenų trejetuką, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad tai neturėtų kelti nuostabos – esą Prezidento institucija suteikia didelį autoritetą visuomenės akyse.

„Geriausiai vertinami visuomenės veikėjai yra prezidentai – V. Adamkus, G. Nausėda, D. Grybauskaitė. Prezidentinė pozicija suteikia didelį kreditą“, ­­­­– sako ji.

Geriausiai vertinami visuomenės veikėjai yra prezidentai – V. Adamkus, G. Nausėda, D. Grybauskaitė.

Vilniaus tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė įžvelgia ir kitą priežastį, kodėl G. Nausėdos palankus vertinimas kilo taip sparčiai – esą dabar jam, nugalėtojui, paramą išreikšti nori visi.

„Aš manau, kad čia yra laimėtojo efektas. Galima prisiminti, kad ir po 2016 metų Seimo rinkimų „valstiečių“ reitingai buvo be galo išaugę. Po rinkimų darėme apklausą, kurioje žmonių, sakančių, kad balsavo (už „valstiečius“ – ELTA) buvo daugiau nei, kad iš tikrųjų už tą partiją balsavo. Panašiai yra ir su G. Nausėda – visi nori būti su laimėtoju“, – sako politologė.

Kartu ji pažymi, kad įtakos aukštiems reitingams turi ir G. Nausėdos laikysena.

„Jo laikysena yra gera tuo, kad jis stengiasi nieko neatstumti, nieko nenuteikti prieš save... Tai visiems tinka. Gitanas Nausėda nuo pat pradžių laikėsi tokios pozicijos. (...) Tai teigiamai veikia“, – mano A. Ramonaitė.

Jos nuomone, „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio retorika taip pat padarė įtakos tam, kad visuomenė jį ėmė vertinti dar prasčiau. Esą nelaimėti rinkimai ir politiko blaškymasis stipriai paveikė R. Karbauskio autoritetą.

„Manau, pagrindiniai veiksniai yra nesėkmingi rinkimų rezultatai ir blaškymasis, kuris rodo, kad nebuvo aiškios strategijos. Ir ypač atrodė juokingai tas bandymas aiškinti, kad rinkimai pralaimėti, tada, kad laimėti, o paskui, kad atsitraukia ir užleidžia vietą kitiems. Žmonės mato, vertina, kad politikas nebeišlaiko autoriteto“, – mano TSPMI dėstytoja.

Sociologė R. Ališauskienė taip pat įžvelgia R. Karbauskio laikysenos įtaką reitingams. Tiesa, įdomu tai, kad už premjerą Saulių Skvernelį prezidento rinkimuose agitavęs politikas šiam visuomenės akyse, pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės, neigiamos žalos beveik nepadarė. Lyginant su praėjusia paklausa, kurioje premjeras buvo 11-oje pozicijoje (47 proc. palankiai ir 45 proc. nepalankiai), šioje apklausoje jis nukrito dviem pozicijom – į 13-ą (atitinkamai 44 proc. ir 48 proc.). Tuo metu R. Karbauskio šuolis žemyn buvo per 9 pozicijas.

Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.