„Tikrai visi diplomatiniai kanalai yra įveiklinti spręsti situaciją. Ir sienos su Baltarusija nėra uždarytos šiaip sau – jos uždarytos dėl hibridinės atakos. Kai tik turėsime patikinimą iš Baltarusijos pusės, kad atakos suvaldytos ir problemų šiuo klausimu neturime, mes priimsime sprendimą atidaryti sieną“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė premjerė.

„Mes nesiderame. Mes aiškiai siunčiame žinutę, kad sienos yra uždarytos dėl įvykusių hibridinių atakų. Kai tik šitas procesas užsibaigs ir kai tik Baltarusijos pusė patikins, kad šitas procesas nebus tęsiamas, mes atitinkamai irgi priimsime pozityvius sprendimus“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

I. Ruginienė pripažįsta, jog daugiau pozityvių ženklų iš Baltarusijos pusės pastebima jau ir pastarosiomis dienomis.

„Tikrai yra pozityvių ženklų (…). Oro uostai neuždaromi taip, kaip buvo pradžioje, veikimo algoritmas yra pakankamai gerai ir sklandžiai suderintas ir veikia. Ir tų balionų kiekis nėra toks didelis, kaip anksčiau fiksuodavome (…). Pozityvių ženklų yra, bet dar reikia padirbėti“, – tikino premjerė.

Tikina, jog prašyti paramos iš JAV atskirai nereikėjo

Premjerė akcentuoja, jog Lietuva su savo sąjungininkais bei kaimyninėmis šalimis aktyviai bendradarbiauja nuo pat hibridinių Baltarusijos atakų pradžios. Todėl, pažymi I. Ruginienė, ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) paramos atskirai prašyti nereikėjo.

„Mes su savo sąjungininkais pradėjome dirbti nuo pat pirmos dienos. Iš karto informavome juos ir glaudžiai dirbame. Lygiai taip pat, kaip dirbame ir su savo kaimynais – tiek kitomis Baltijos šalimis, tiek Lenkija. Tai tas procesas vyksta nuolatos“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Atskirai prašyti paramos (iš JAV – ELTA) nereikia, nes dirbame nuo pat pirmos dienos, kai tik įvyko pirmas mūsų oro uosto uždarymas, informavome sąjungininkus apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Žino visi: nuo Europos Komisijos (EK) lygmens iki pat Amerikos. Visi žino šitą situaciją ir su visais yra kontaktuojama ir dirbama. Tai atskirai prašyti (paramos – ELTA) tikrai nereikia“, – tikino ji.

Sako, jog kaimyninės šalys yra pasirengusios solidarizuotis

I. Ruginienė dėkoja sienos su Baltarusija atidarymą nusprendusiai atidėti Lenkijai ir tikina – Latvija bei Estija taip pat yra pasirengusios solidarizuotis.

„Lenkai jau solidarizavosi su mumis ir neatidarė sienų, nors tai buvo planuota dar prieš savaitę (…). Ir aš labai dėkinga Lenkijai, kad jie išgirdo mūsų bėdą ir solidarizavosi“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Lygiai tokį patį patikinimą gavau iš Latvijos ir Estijos premjerų. Jeigu matysime, kad mums nesiseka suvaldyti (atakų – ELTA), ir Baltarusijos režimas toliau mus atakuoja, jie irgi pasirengę solidarizuotis. Tas susikalbėjimas ir bendravimas vyksta nuolatos“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

Žada atidaryti sieną, kai nebebus požymių, jog vykdoma hibridinė ataka

Nors Vyriausybė yra priėmusi nutarimą sieną su Baltarusija uždaryti iki lapkričio pabaigos, ne kartą buvo užsiminta, jog prireikus, šį terminą būtų galima pratęsti.

Savo ruožtu premjerė tikina – siena bus atidaryta, kai nebebus fiksuojama hibridinės atakos požymių.

„Vienareikšmiškai (reikia, kad – ELTA) oro uostas nestotų, kad balionų būtų arti nulio ir mūsų tarnybos galėtų aiškiai pasakyti, kad dabar mes jau neturime hibridinės atakos“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Kai tik bus toks signalas, bus ir teigiamas sprendimas iš Vyriausybės pusės“, – akcentavo ji.

Kaip skelbta anksčiau, dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos antplūdžio Lietuvos Vyriausybė spalį nusprendė iki lapkričio pabaigos uždaryti sieną – eismas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis.

Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė savaitės viduryje nurodė, jog Lietuva sulaukė oficialaus laiško iš Baltarusijos su siūlymu pradėti derybas dėl situacijos pasienyje.

ELTA primena, kad šiuo metu pasienyje su Baltarusija yra įstrigę tūkstančiai Lietuvoje registruotų vilkikų.