Prezidentė Dalia Grybauskaitė per patarėją pareiškė, kad Ukraina, nusprendusi nepasirašyti Vilniuje Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga Vilniuje, neatlaikė Rusijos ekonominio šantažo. Kitų Rytų partnerystės šalių ambasadoriai Lietuvoje skirtingai vertina Ukrainos traukimąsi likus savaitei iki viršūnių susitikimo.

Šalies vadovės patarėja užsienio politikai informavo, kad D. Grybauskaitė trečiadienį skambino Ukrainos prezidentui V. Janukovyčiui – Ukrainos vyriausybės pareiškimo, kad ji nutraukia pasirengimą Vilniuje pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga – išvakarėse.

„Manome, kad Ukraina neatlaikė ekonominio spaudimo ir šantažo, jai buvo grasinama riboti jos prekių importą į Rusiją, ypač iš rytinės šalies dalies, kur, kaip žinia, sukoncentruota didžioji dalis šalies pramonės, kur dirba šimtai tūkstančių žmonių. Tokias sprendimo priežastis įvardino prezidentas V. Janukovyčius telefoninio pokalbio su prezidente metu“, – sako prezidentės patarėja Jovita Neliupšienė.

Ukrainos ambasada Lietuvoje teigia, kad nepaisant to V. Janukovyčius vis dar planuoja po savaitės atvykti į Vilniuje rengiamą Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimą.

„Ukrainos ambasada Lietuvoje aktyviai rengiasi Ukrainos delegacijos vadovaujamos prezidento Janukovyčiaus atvykimui ir iki šios dienos niekas nesikeičia. Mes rengiamės vizitui ir mūsų prezidento dalyvavimui Vilniaus susitikime“, – sako Ukrainos ambasados pirmasis sekretorius Anatolii Starostenko.

Tačiau pats Ukrainos ambasadorius nepasirodė Seime surengtoje diskusijoje, skirtoje artėjančiam viršūnių susitikimui.

Seimo Europos klubo prezidentas Petras Auštrevičius sako, kad šių dienų įvykiai tik parodo, jog Rytų partnerystės derybos iš tiesų vyksta ne pagal formulę „28+6“ – tai yra 28 ES šalys ir 6 buvusios Rytų bloko valstybės. Derybos, teigiama, vyksta pagal formulę „28+6+1“ – ir tas vienas, kai kurių politologų teigimu, šiame etape laimėjo labai svarbią kovą.

„Rusija laimėjo labai reikšmingą pergalę. Ir ne be pagrindo nuogąstaujama, kad po šitos sėkmės Rusija gali galvoti, kad spaudimas kitiems Partnerystės partneriams gali būti veiksmingas. Kremliuje ne tik degtinę, bet veikiausiai ir šampaną geria šį rytą“, – sako politikos apžvalgininkas prof. dr. Kestutis Girnius.

„Galbūt kai kurie Rusijos politikai ir galvoja, kad čia yra pergalė, bet tai yra tariama pergalė, nes pačiai Rusijai reikia vis labiau artėti prie ES“, – teigia Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Kitų Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių ambasadoriai skirtingai vertina po Ukrainos pareiškimo susidariusią padėtį.

Armėnijos ambasadorius Lietuvoje sako, kad jo šalis jau pasirinko Rusijos pasiūlytą Muitų sąjungą, tačiau nori tęsti pokalbius su Europa.

„Prieš porą dienų ponas Kirkilas pasakė, kad Europos Sąjunga nesiekia kaip nors pakenkti  Rusijai, bet kažkaip šiuo metu Rytų Partnerystė tapo Europos Sąjungos ir Rusijos konfrontacijos priežastimi. O pačios partnerės spaudžiamos į kampą pasirinkti arba vieną, arba kitą“, – mano Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazian.

„Galime matyti, kokia sudėtinga yra situacija šiame posovietiniame regione“, – teigia Azerbaidžano ambasadorius Lietuvoje Hasan Mammadzada.

„Gruzija mano, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai yra labai sėkmingas. Galbūt tai, kas vyksta dabar – spaudimas, kuris vyksta rengiantis Vilniaus viršūnių susitikimui,  rodo, koks sėkmingas yra Lietuvos pirmininkavimas. Apčiuopiami susitikimo rezultatai – jau horizonte“, – sako Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadze.

Renginio pradžioje nedalyvavo ir Asociacijos sutartį per susitikimą turinčios parafuoti Moldovos ambasadorius. Jo pasigedę Lietuvos politikai viešai klausė, gal jau nusprendė trauktis ir Moldova.

„Atsiprašau, kad vėluoju... Aš tikiuosi, kad nesukūriau dingsties įvairioms interpretacijoms... Tai buvo asmeninės problemos. Taip greit besikeičiančioje situacijoje man neleidžiama atskleisti visų niuansų, bet būtina pažymėti, kad Moldova neturi abejonių, kuria kryptim eiti“, – sakė Moldovos ambasadorius Lietuvoje Igoris Klipii.

Trečiadienį Moldavos premjeras buvo nuvykęs į Rusiją susitikti su Rusijos premjeru D. Medvedevu. Nuo rugsėjo Rusija yra uždraudusi moldaviško vyno importą į savo šalį, esą dėl prastos kokybės.