„Suprantame pavojų, kuris kyla Lietuvai dėl Baltarusijos režimo, nes jie ir toliau siųs agentus, kad diskredituotų baltarusius, sieks mus supriešinti, kad pakeistų lietuvių ir baltarusių santykius, kad lietuviai matytų mumyse grėsmes, o ne tuos, kurie priešinasi režimui“, – Vilniuje žurnalistams trečiadienį kalbėjo S. Cichanouskaja.

Baltarusiams minint trečiąsias Vakarų nepripažinto Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo prezidentu metines, S. Cichanouskaja trečiadienį susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Mes atsakingi ne tik už savo komfortą čia, bet už visus, kurie liko Baltarusijoje.

Ji tvirtino perdavusi tautiečių poziciją, jog „nereikia dėti lygybės ženklo tarp rusų ir baltarusių“, ir pabrėžusi, kad „rusų pasaulio“ atsvara Baltarusijoje egzistuoja ir tai yra eurointegracinės perspektyvos.

„Esu dėkinga lietuviams, kad jie išgelbėjo tiek gyvybių, tiek žmonių priėmė savo tėvynėje, ir tai dabar nubraukti... baltarusiai kalba: mums padeda, nenusisuka nuo mūsų. Pasiūliau mūsų pagalbą dėl galimo patikrų sustiprinimo. Bet humanitarinis koridorius, galimybė išvykti baltarusiams, kurie bėga nuo represijų – to negalima sustabdyti“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.

Lietuva nuo ateinančio antradienio planuoja uždaryti du iš šešių kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus, dėl to dar turės apsispręsti Vyriausybė. Tai daroma reaguojant į galimas grėsmes dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijoje, politikams ir pareigūnams nuogąstaujant, jog dalis šių Ukrainoje kovojančių samdinių gali persikelti į Lietuvą, vykdyti provokacijas.

S. Cichanouskajos teigimu, baltarusių bendruomenė Lietuvos sprendimui neprieštarauja, jei bus išlaikyta humanitarinio koridoriaus galimybė.

„Tai yra Lietuvos sprendimas. Kol tai niekaip nepaveikia baltarusių mobilumo galimybių, toks sprendimas galimas“, – kalbėjo ji.

Baltarusių opozicijos lyderė sakė suprantanti, kad „Lukašenka provokacijomis, „Wagner“ perkėlimu arčiau sienų verčia Lietuvą ir, galbūt, Lenkiją imtis priemonių stiprinant kontrolę“, tačiau ragino suprasti ir daugumos besitraukiančių iš šalies motyvus, kartu – stiprinti prekių, kurioms taikomos sankcijos, kontrolę.

„Šiandien kėlėme tą klausimą. Kadangi svarstoma, kad gali būti uždaryti ir likę kontrolės punktai, kalbame apie tai, kad reikia apskritai užkirsti kelią sankcionuojamų prekių tranzitui, bet palikti galimybę baltarusiams, žmonėms, išlaikyti mobilumą. Nes žmonės išvažiuoja iš šalies ne dėl to, kad nori geresnio gyvenimo, o dėl to, kad juos ten persekioja“, – kalbėjo ji.

Baltarusijos opozicijos atstovė tvirtino išgirdusi G. Nausėdos, Seimo palaikymą „baltarusių kovai“. Kartu ji pabrėžė, kad iš šalies pasitraukusią baltarusių bendruomenę su lietuviais supriešinti siekia pats A. Lukašenka bei Vilniuje veikiantys Minsko propagandos atstovai, o Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių užduotis yra „parodyti, kad taip nėra“.

„Galbūt mes nepakankamai dirbame su Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis, su lietuviais. Mums atrodo, kad tai, jog mes čia, visi supranta situaciją Baltarusijoje, bet iš tiesų taip nėra (...). O tokie pareiškimai, provokacijos – jie garsiai skamba, tad mūsų balsas turi jas nustelbti“, – akcentavo S. Cichanouskaja.

„Mes atsakingi ne tik už savo komfortą čia, bet už visus, kurie liko Baltarusijoje“, – pridūrė ji.

Statistikos departamento duomenimis, vien 2022-aisiais Baltarusijos piliečiams išduota beveik 31 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo praėjusių metų įvedus specialų klausimyną, dėl grėsmių nacionaliniam saugumui atsisakyta išduoti ar pratęsti leidimus per 900-ams baltarusių.