- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstituciniam Teismui (KT), ko gero, teks analizuoti tiek opozicijos, tiek valdančiųjų prašymus įvertinti valdžios sprendimus dėl pensijų kaupimo sistemos. Sekti opozicijos pavyzdžiu, kuri pastarąją savaitę kreipėsi į KT dėl valdančiųjų priimtos pensijų reformos, ketina ir vienas iš pastarosios reformos iniciatorių - Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Pasak jo, kreipimąsi į KT jis jau rengia ir aptarė su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu. S. Jakeliūnas teigia sieksiantis, kad KT būtų išdėstyti ir kiti, pasak jo, gilesni, tarptautinių institucijų išvadomis paremti argumentai.
Jis pabrėžia, kad ruošiamo kreipimosi tikslas yra paprašyti KT, jog šis įvertintų ankstesnių vyriausybių galimai neteisėtą skolinimą „Sodrai“.
„Ruošiu tekstą galimo kreipimosi į KT dėl neteisėto skolinimo „Sodrai“ - buvo beveik 4 mlrd. eurų paskolinta už 8 proc. palūkanų. Valstybės biudžetas skolino be teisinio ir finansinio pagrindo, ir per 10 metų „Sodra“ sumokėjo valstybės biudžetui 1,1 mlrd. eurų. Padarytas finansinis nuostolis ir žala „Sodros“ sistemos reputacijai. Už tai gali būti keliami atsakomybės, sprendimų teisėtumo klausimai. Tai vienas kreipimosi pagrindas.
Kitas, kad pačiose pensijų kaupimo sistemos antrosios pakopos ištakose, 2000 metais, buvo aiškiai suformuluota, kad „Sodros“ pensijos pervedimai turi būti kompensuojami asignavimais iš valstybės biudžeto, o ne paskolomis. Tai buvo iš dalies daroma, bet didžiąja dalimi - nebuvo daroma. Taip vėlgi sukelta žala „Sodrai“ tiek dėl skolinimosi, tiek dėl finansavimo, o žalą patyrė ir pensininkai, kurie dabar jau yra mirę. Šie dalykai galėtų būti vertinami KT“, - aiškino S. Jakeliūnas.
S. Jakeliūnas yra užsiminęs, kad, jei opozicija kreipsis į KT, jis sieks, kad „valstiečių“ lyderio inicijuojamas naujas parlamentinis tyrimas galėtų būti papildytas, įtraukiant klausimą apie antrąją pensijų pakopą.
Pasak jo, svarbu išsiaiškinti, kodėl atsirado būtent tokia pensijų kaupimo sistema ir kas tam darė didžiausią įtaką. Vis dėlto politikas tvirtino, kad šio klausimo su „valstiečių“ lyderiu kol kas dar nėra aptaręs.
Penktadienį S. Jakeliūnas Eltai tvirtino, kad jo ketinimai dėl parlamentinio tyrimo išlieka. Politikas teigė, kad būtina įvertinti tai, kokią įtaką antrosios pensijų kaupimo pakopos atsiradimui darė verslas ir konkrečiai koncernas „MG Baltic“. Kartu S. Jakeliūnas sakė pats patyręs spaudimą dėl siekio pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą.
„Pats su tuo konkrečiai susidūriau dar 2013 metais, ir ne tik - iškart po rinkimų gavau labai tendencingos, vienašališkos informacijos, nukreiptos prieš mane ir prieš pasiūlymus pertvarkyti antrąją (pensijų kaupimo sistemos, - ELTA) pakopą. Pensijų fondai - žinau konkrečius faktus, kadangi su jais susidūriau - pirko ne tik reklamą, bet ir laidas konkrečiose žiniasklaidos priemonėse. Bent apie vieną tikrai žinau. Tai, įsivaizduoju, nelegalus dalykas“, - Eltai aiškino S. Jakeliūnas.
„Be to, finansų sistemos atstovai, verslas dar 2013 metais, kai buvo rengiama visai nevykusi antrosios pakopos pertvarka, dalyvavo ir valstybės institucijoms siuntė savo parengtas skaičiuokles, kurios buvo tendencingos, perdarytos. Verslas rodė iniciatyvą, ir ji buvo priimta politinių valstybės institucijų“, - apibendrino politikas.
Opozicija ketvirtadienį pranešė, kad surinko reikiamus parašus ir kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl pensijų reformos, kurią pavasario Seimo sesijos pabaigoje patvirtino Seimas.
Opozicijoje esantys politikai kritikuoja pensijų sistemos reformą. Pasak jų, reforma atlikta skubotai ir kėsinasi sugriauti žmonių pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema.
Opozicijos kreipimesi į KT pabrėžiama, kad valdančiųjų kuriama pensijų sistema yra socialiai pažeidžiama, neužtikrinanti viešųjų finansų tvarumo ir pažeidžianti solidarumo principą.
„Iš esmės antros pakopos pensijų sistema yra naikinama, o ne keičiama, todėl būsimoms kartoms didinama našta išlaikyti pensininkus“, - teigiama Seimo narių rašte KT.
Kreipimąsi į KT pasirašė 20 konservatorių, penki liberalai, trys socialdemokratai ir du Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras: JAV batalionas Lietuvoje liks neterminuotai9
JAV viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia išgirdęs pažadą, kad amerikiečių batalionas Lietuvoje liks neterminuotam laikui, o ne iki 2025 metų pabaigos, kaip planuota. ...
-
Artėja prezidento rinkimų kampanijos finišas: paaiškėjo, kas surinko daugiausiai aukų20
Likus kiek daugiau nei savaitei iki prezidento rinkimų, didžiausia suma savo rinkiminei kampanijai skirtoje sąskaitoje gali džiaugtis savarankiškai save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė, skelbia Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pateik...
-
Apie artėjantį referendumą: ne dėl rezultato, o dėl „varnelės“?11
Netrukus rinkėjai balsuos ne tik rinkdami prezidentą. Tai, kad vyks dar ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, skelbia kur ne kur tik neseniai atsiradusios reklamos. ...
-
A. Zuokas su žmona Augusta sūpuoja naujagimę: atskleidė ir vardą19
Politikas Artūras Zuokas ir jo žmona, smuikininkė Augusta Zuokė gyvena džiugiomis nuotaikomis – pora sulaukė šeimos pagausėjimo. ...
-
Įsteigta nauja partija „KArtu“8
Trečiadienį Vilniuje įkurta nauja kairioji partija „KArtu. Kairiųjų aljansas“, jos pirmininke išrinkta buvusi socialdemokratė Jolanta Bielskienė. ...
-
G. Nausėda ir E. Bajarūnas neskundė teismui VTEK išvados dėl įstatymo pažeidimo3
Viešųjų ir privačių interesų įstatymą pažeidę prezidentas Gitanas Nausėda ir buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas šį pažeidimą konstatavusios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvado...
-
A. Mazuronis prezidento rinkimuose siekia ne tik pergalės (interviu)8
Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis neslepia, kad „darbiečiams“ pergalė šalies vadovo rinkimuose nėra svarbiausias tikslas. Jo teigimu, lenktynėse dėl Daukanto aikštės rūmų vadovo posto partija taip pat ...
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas17
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį10
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare10
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...