Tokį lūkestį ministras pirmininkas išsakė laiške A. Merkel, sveikindamas Vokietiją nuo liepos 1 dienos perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

Kaip trečiadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, S. Skvernelis išsakė didelį nerimą, kad ant Europos Sąjungos išorės sienos, pažeidžiant tarptautinius susitarimus, Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, į kurią visiškai neseniai buvo pristatytas branduolinis kuras.

„Todėl svarbu tvirta ir aiški žinia Baltarusijos vadovybei, kad Europa nepritaria nesaugios Astravo AE veiklos pradžiai, kol nebus įgyvendinti visi svarbiausi saugos reikalavimai, ir nepirks joje pagamintos elektros. Didžiulį nerimą kelia Baltarusijos delsimas įgyvendinti rekomendacijas, kurias pateikė Europos Komisijos ir Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) tarptautiniai ekspertai“, – rašoma pranešime.

Anot premjero, negalima leisti, kad, importuodamos Astravo AE gaminamą elektros energiją, Europos Sąjungos valstybės narės suteiktų ekonominį pagrindą šiame projekte toliau didinti pažeidimų mastą.

S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad koronaviruso pandemija išryškino tarpusavio solidarumo ir skubių Europos Sąjungos veiksmų svarbą. Europos Komisijos pasiūlytas ekonominis atsakas, susidedantis iš daugiamečio biudžeto pasiūlymo ir ekonomikos gaivinimo plano, turi mažinti ekonominio išsivystymo atotrūkį tarp valstybių narių, skatinti jų ekonominę raidą, taip pat žaliąją bei skaitmeninę transformaciją mūsų žemyne.

„Išreikšdamas paramą Vokietijos lyderystei šiais ir kitais Lietuvai ir Europos Sąjungai svarbiais klausimais, premjeras pabrėžė, kad Lietuva išliks artima Vokietijos partnerė euro zonoje, stiprinant vidaus rinką, taip pat siekiant konsensuso dėl Mobilumo paketo, kurio dalis nuostatų diskriminuoja daugelio valstybių narių vežėjus ir kenkia mūsų bendriems tikslams klimato srityje“, – teigiama pranešime.

S. Skvernelis taip pat pabrėžė įsipareigojimus įgyvendinti strateginius europinės infrastruktūros projektus be vėlavimų ir pakvietė Vokietijos bendroves aktyviai dalyvauti įgyvendinant projektą „Rail Baltica“.

„Rail Baltica“ geležinkelį Lietuvoje siekiama nutiesti iki 2026 metų.

Laiške Vokietijos kanclerei taip pat pažymima išskirtinė geopolitinė Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentinės Europos sistema reikšmė. Jį siekiama užbaigti iki 2025 metų.

„Šiuo metu būtina tvirta Europos partnerių parama, kad šiuo kritiniu projektui laikotarpiu neatsirastų trečiųjų šalių inicijuojamų kliūčių“, – teigė premjeras.

S. Skvernelis padėkojo kanclerei už Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje veiklą, taip pat aukštai įvertino Vokietijos pastangas stiprinant transatlantinius ryšius ir siekiant išlaikyti JAV karinį buvimą Europoje. Anot premjero, „Europos Sąjunga gali svariai papildyti NATO tokiose srityse kaip karinis mobilumas arba civilinis krizių valdymas“.