„Kalbant apie vizas, kartais bandome šokti patys pirmi į vandenį arba į dilgėles – esame Šengeno zonos nariai, yra Šengeno teisynas ir juo reikia vadovautis. Negali pasakyti, kad jeigu kažkas gavo Šengeno vizą vienoje Šengeno valstybių, dabar mes ribosime, įvesime sienų kontrolę, patikrą, kas yra iš principo neįmanoma“, – Žinių radijui penktadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas.

„Manau, tai turi būti bendras sprendimas – tikrai jį palaikyčiau, jeigu tai būtų visų Europos Sąjungos valstybių ar bent jau tų, kurios patenka į Šengeno zoną, apsisprendimas, tada jis būtų efektyvus ir tvarus, nes darant vienašališkus sprendimus, ta kontrolė tampa sunkiai suvokiama“, –  kalbėjo politikas.

Kalbant apie vizas, kartais bandome šokti patys pirmi į vandenį arba į dilgėles – esame Šengeno zonos nariai, yra Šengeno teisynas ir juo reikia vadovautis.

Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Panašius sprendimus priėmė ir Latvija su Estija.

Talinas nuo ketvirtadienio žengė dar toliau ir į šalį neįsileidžia Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas Šengeno vizas.

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, praėjusią savaitę pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.

Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka Berlynas. Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.

Sprendimą neišduoti vizų Rusijos piliečiams ES lygiu palaiko Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė abejoja, ar ES pavyktų vieningai sutarti dėl sprendimo, nes idėją skeptiškai vertina ne tik Vokietija, bet ir Pietų Europos šalys.