Seimas antradienį per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuri gali atverti kelią rinkimuose kandidatuoti per apkaltą pašalintam partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui Rolandui Paksui.

Už atitinkamą Konstitucijos pataisą balsavo 101 parlamentaras, vienas buvo prieš, 21 susilaikė. Už vieningai balsavo visi valdantieji, opozicinių konservatorių balsai pasiskirstė perpus abejose pusėse. Taip pat už pataisą balsavo keli "Drąsos kelio" frakcijos nariai, po du liberalų bei Seimo narių mišrios grupės atstovus.

Tam, kad pataisa būtų priimta, po trijų mėnesių turės būti rengiamas dar vienas balsavimas. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

Pagal šią pataisą Konstitucijos 74 straipsnis būtų papildytas nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Tam, kad pataisa būtų priimta, už ją abu kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

Už pataisą pasisakę parlamentarai argumentavo, jog būtina įgyvendinti Europos Žmogaus teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuris draudimą kandidatuoti visą gyvenimą pripažino neproporcingu. Tuo tarpu oponentai tvirtino negalintys balsuoti už, nes siūloma tik minimali Konstitucijos pataisa, be konkrečios sankcijos.

"Aš siūlau atidėti visas emocijas, politines meiles, nemeiles ir kitus dalykus. Šiandien turime labai paprastą situaciją, yra Strasbūro EŽTT sprendimas, teigiantis, kad Lietuvos Konstitucija tokia, kokia yra, šiandien nesuderinama su pagrindinėm žmogaus teisėm ir laisvėm (...) Balsavimas prieš yra balsavimas už tai, kad mūsų Konstitucija ir toliau liktų pažeidžianti pagrindines žmogaus teises ir laisves, tai yra balsavimas prieš Strasbūro teismo sprendimą, pasakymas, kad mes į viską nusispjausim - į Konstituciją, į Strasbūro teisę, bet iškelsime į viršų savo politines emocijas", - kalbėjo "tvarkietis" Valentinas Mazuronis.

"Darbietis" Kęstutis Daukšys irgi ragino balsuoti už nurodydamas į EŽTT sprendimą. "Šiuo atveju mes turim teismo sprendimą, kurį Lietuva turi įgyvendinti, jei save gerbia kaip valstybę. Vienu būdu, kitu, jei šitas būdas pasirinktas, aš jį palaikau, ir manau, kad mes šiandien turim balsuoti už", - sakė K.Daukšys.

Opozicijos atstovai kritikavo nuostatą nurodydami, kad ji - nekonkreti.

"Aš matau, kad čia bandoma sugudrauti keičiant Konstituciją, siūlomas kelias, kadangi niekaip nesutartume dėl tų metų - pakeiskime į tokį abstraktų konstitucinį įstatymą, Konstitucijos keitimui reikia 94 balsų, o ten (konstitucinio įstatymo priėmimui - red.) užteks 71 balso. Tai visą Konstituciją pakeiskime į krūvą konstitucinių įstatymų rinkinį, kurį galėsime kaitalioti kaip nori", - prieš pasisakė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Jam pritarė ir opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius. "Mes šiandien kaip Seimo nariai į nelabai patogią padėtį statomi, nes tokią blanketinę normą sukurti, kad konstitucinis įstatymas kažką nustatys, yra nelabai garbinga, nes mes iš esmės nežinom, už ką balsuojam", - sakė R.Šimašius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) spręsdamas dėl kandidatavimo po apkaltos galimybių nusprendė siūlyti minimalią Konstitucijos pataisą. Jei Seimas priims minimą Konstitucijos pataisą, konkrečias sankcijas dar turės nustatyti priimdamas atitinkamą konstitucinį įstatymą. Šiuo metu Seime jau yra registruotas "tvarkiečių" projektas, kuris po apkaltos kandidatuoti į prezidentus, Seimo narius, užimti premjero, ministro pareigas draustų 8 metus, eiti valstybės kontrolieriaus pareigas - 5 metus, o teisėjams grįžti į pareigas galimybė nenumatyta.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.