Už Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pokyčius po svarstymo balsavo 56, susilaikė 35, prieš 6 parlamentarai.

Tam, kad siūlymui būtų pritarta, parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą.

Siūlyme numatoma, kad už akcizus gautų pajamų dalis būtų skirta gynybai.

Šiam projektui parlamentas po pateikimo yra pritaręs, jis buvo svarstomas, kaip vienas iš lydinčiųjų Valstybės gynybos fondo projektų.

Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nusprendė pritarti, kad būtų įvestos finansavimo grindys – jos atitiktų trijų paskutinių metų buvusių LRT biudžetų vidurkį.

Taip pat pritarta, kad siūlymas įsigaliotų nuo 2025 m. pradžios, kas reikštų, jog reguliavimas galiotų projektuojant LRT 2026 m. biudžetą.

Vis tik LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritiškai vertino projektą ir tikino, kad siūlymu griaunamas finansavimo modelis, kuris buvo laikomas pavyzdiniu.

M. Lingė aiškino, kad projekto tikslas yra turėti aiškų LRT finansavimo apribojimą, kuris būtų objektyviai pagrįstas.

ELTA primena, kad kurį laiką politikų gretose tęsėsi diskusijos dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugai.

Praėjusią savaitę Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Gynybos fondą. Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.

Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.

Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų – 2027 m.