Seimas ketvirtadienį ėmėsi iš naujo svarstyti prezidentės vetuotą įstatymą dėl žmonių palaikų išvežimo į užsienį.

Valstybės vadovė pernai gruodį šį įstatymą pavadino diskriminaciniu.

„Susidarytų tokia situacija, kai, pavyzdžiui, žmogaus palaikus vežant iš Lietuvos į Latviją gauti leidimą reikėtų, o norint žmogaus palaikus vežti į kitą Europos Sąjungos valstybę, pavyzdžiui, Lenkiją, toks reikalavimas gauti leidimą nebūtų taikomas“, – pristatydama veto Seime sakė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.

Seimas buvo priėmęs nuostatą, kad norint išvežti palaikus į šalis, kurios yra ratifikavusios 1973 metų spalio 26 dieną Strasbūre priimtą susitarimą dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, reikia gauti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą.

Prezidentūros duomenimis, šį susitarimą yra ratifikavusios 23 iš 47 Europos Tarybos valstybių, tarp jų – tik 17 iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Todėl vežant palaikus į kitas šalis Vyriausybės leidimo nereikėtų.

Siūloma numatyti, kad leidimų reikėtų vežant palaikus į visas užsienio šalis.

Šalies vadovė taip pat siūlo sukurti tokį priežiūros mechanizmą, kad mirties liudijime būtų papildomas įrašas, nurodantis, ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra teisės aktuose numatytų apribojimų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti gabenami kremuoti ar balzamuoti.

Seimo priimtos įstatymo pataisos turėjo įsigalioti nuo sausio 1-osios.

Prezidentės veto toliau svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.