„Valstiečių“ Ramūno Karbauskio, Agnės Širinskienės, Rimos Baškienės bei konservatoriaus Tado Langaičio pataisos siūlė, kad VRK būtų sudaroma iš Teisėjų tarybos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos advokatūros ir prezidento teikiamų kandidatų.

Projektą svarstęs pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas projektą šiek tiek koregavo, kad atstovus į komisiją teiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir prezidentas.

Ketvirtadienį projektą apsvarsčius Seime už jį balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 36 ir 30 susilaikė, nuspręsta, kad atmestą projektą tobulins specialiai tam sudaryta grupė, į kurią deleguojami visų frakcijų seniūnai.

Pataisų iniciatoriai teigė siūlantys depolitizuoti VRK, kad būtų užtikrinamas jos skaidrumas, tuo tarpu dauguma kalbėjusių parlamentarų pažymėjo, kad niekas taip nekontroliuoja partijų kaip kitos partijos. Šiuo metu VRK sudaryta iš teisininkų bei daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusių partijų deleguotų atstovų.

„Vis dėl to nieko kito geresnio pasaulyje nėra kaip demokratinė sistema, kuri pati save kontroliuoja. Kai žiūrime į kitas šalis, kur eina į valdžių centralizaciją, mes bandome jas kritikuoti, tačiau kai kada patys užmirštame, kad vis dėlto niekas geriau politinės sistemos nekontroliuoja, negu pačios politinės partijos“, – sakė konservatorius Edmindas Pupinis.

Viena pataisų iniciatorių A.Širinskienė tuo tarpu teigė, kad partijų nenoras atsisakyti atstovų VRK rodo siekį manipuliuoti komisija. Pasak jos, pataisos depolitizuotų VRK, tačiau „politinės partijos nebūtų izoliuotos“.

„Iš tiesų matau labai didelį paradoksą. Per kiekvienus rinkimus ir netrukus po rinkimų mes visi išsijuosę kritikuojame VRK veiklą. Kai ateina momentas keisti VRK formavimą, atsiranda didelė baimė ir atsiranda daug priežasčių, kodėl mes to neturime daryti. Įtarčiau, kad už tos baimės slypi tai, kad mes norime, kad VRK būtų manipuliuojama, ji būtų politinių manipuliacijų ir žaidimų objektu“, – kalbėjo „valstietė“.

Anot jos, partijų atstovai galėtų dalyvauti posėdžiuose, diskusijose, susipažinti su dokumentais. „Vienas dalykas, kurio jie netenka, tai galimybės balsuoti. Manytume, kad toks depolitizavimas, kartu suteikiant partijoms galimybę diskutuoti ir būti VRK ir kartu atimant galimybę tiesiogiai veikti sprendimus, būtų skaidrus ir siektinas“, – kalbėjo A.Širinskienė.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad didesnį skaidrumą užtikrina tvarka, kai partijos turi atstovus VRK.

„Mano manymu, didesnis skaidrumas yra, kai partijos deleguoja. Juo labiau jos viena kitą prilaiko ir viena kitą kritikuoja. (...) Šiandien komisija yra sudaryta pariteto pagrindais: pusė teisininkų, pusė – politinių partijų atstovai. Tai yra labai geras balansas, tada iš tikrųjų vieni įsiklauso į teisinius argumentus, kiti irgi neleidžia sau tik politiniais argumentais argumentuoti savo sprendimus. Todėl tai yra labai gera kontrolė“, – sakė parlamentaras.

Seimas gegužę turi patvirtinti naujos sudėties VRK. Šiuo metu galiojantis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas numato, kad VRK sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Po du komisijos narius teikia teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir prezidentė, juos skiria Seimas slaptu balsavimu, likusius komisijos narius teikia į Seimą daugiamandatėje apygardoje patekusios partijos.

Dabartinis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas komisijai vadovauja jau daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų. Po pastarųjų Seimo rinkimų sulaukęs kritikos dėl jų organizavimo bei raginamas atsistatydinti VRK pirmininkas Z/Vaigauskas patvirtino pasibaigus kadencijai nebesieksiantis šių pareigų.