Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario, buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pateiktam siūlymui ištirti padėtį žemės ūkyje. Tokį tyrimą siūloma pavesti atlikti Seimo Kaimo reikalų komitetui.

Už tai numatantį nutarimo projektą po pateikimo balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 11, susilaikė 18 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu svarstant šį klausimą paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Plenariniame posėdyje toliau svarstyti naujo tyrimo iniciatyvą numatoma lapkričio 20 d.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas leido suprasti, kad nesižavi siūlymu pavesti atlikti šį tyrimą jo vadovaujamam komitetui.

„Siūlau ne komitetui tirti, o sudaryti specialią komisiją, mūsų komitetas nedidelis, turi ir papildomų darbų. Kitas dalykas - bus nuolat eskaluojama, kad tiriama ne taip“, - sakė jis.

Tokiai komiteto pirmininko pozicijai pritarė ir komiteto narys Vytautas Kamblevičius.

Pasak projektą pateikusio Seimo nario B. Markausko, būtų atliekamas tyrimas dėl visų žemės reformos klausimų - tiek dėl teisės aktų, tiek dėl ES ir nacionalinės paramos panaudojimo. Pasak jo, bus keliamas klausimas ir dėl maisto produktų kainos vienokio ar kitokio reguliavimo, nes per daugelį nepriklausomybės metų nebuvo nieko padaryta, kad būtų palengvinta ūkininkų situacija, sustiprintos jų derybinės pozicijos.

Tuo tarpu Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas ragino užsiimti biudžeto svarstymu, o ne komisijų sudarymu.

Nepritarti naujam tyrimui ragino konservatorius Mykolas Majauskas. „Tokį tyrimą vertinu kaip selektyvų, todėl kviečiu jam nepritarti“, - sakė jis.

Jeigu Seimas pritartų, žemės ūkio reikalų tyrimas užtruktų apie metus, nes siūloma tyrimą atlikti bei išvadą pateikti Seimui iki 2019 m. spalio 1 d.

Tyrimą inicijuojantys Seimo nariai siūlo pavesti Seimo Kaimo reikalų komitetui surinkti duomenis, ištirti ir įvertinti teisės aktų, kuriais įteisintas ir reguliuotas žemės perkėlimas, parengimo ir priėmimo aplinkybes, bei ištirti ir įvertinti, ar politikai, dalyvavę žemės perkėlimo galimybės įteisinime bei jų artimieji giminaičiai vėliau patys nepasinaudojo žemės perkėlimo galimybe. Jeigu minėtomis galimybėmis buvo pasinaudota, siūloma nustatyti, kokius žemės plotus minėtieji asmenys valdo dėl to, kad buvo priimti atitinkami įstatymai.

Siūloma ištirti ir įvertinti, kaip kito žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas 1991-2016 metais, inter alia įvertinant šio reguliavimo pokyčių skaidrumą. Jei būtų nustatyta, kad priimtus sprendimus dėl reguliavimo pokyčių lėmė galimai neskaidrios aplinkybės, siūloma nustatyti atsakingus asmenis, kreiptis į kompetentingas institucijas ir siūlyti Vyriausybei parengti teisės aktus, šalinančius nustatytus reguliavimo trūkumus.

Kaimo reikalų komitetui siūloma ištirti ir įvertinti, ar 1991-2016 metais priimti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimo sprendimai nesukūrė prielaidų atskirų rinkos dalyvių vyraujančiai padėčiai atsirasti. Jeigu paaiškėtų, kad tokios prielaidos buvo, siūloma nustatyti atsakingus asmenis ir siūlyti Vyriausybei parengti teisės aktus, šalinančius nustatytus reguliavimo trūkumus.

Jei Seimas pritartų, būtų nustatyta, ar šiuo metu galiojanti institucinė sandara, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi yra skaidri, tinkama ir efektyvi.

Tyrimo objektu būtų ir Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumas 1991-2016 metais, be kita ko, įvertinant paramos skyrimo aplinkybes cukrinių runkelių auginimui, žuvininkystės sektoriui ir žemės ūkio technikai ar kitai technikai, naudotinai ūkininko ūkyje, įsigyti.

Siūloma išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį skaidrinant žemės ūkio sektorių, užtikrinant skaidrų žemės ūkio sektoriaus institucinės sąrangos funkcionavimą ir pateikti pasiūlymus, kurie gerąją Europos Sąjungos valstybių narių patirtį perkeltų į nacionalinius teisės aktus.

Planuojama ištirti ir įvertinti, kurie 1991-2016 metais priimti politiniai sprendimai lėmė žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtį. „Jei būtų nustatyta, kad priimtais politiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtis buvo apsunkinta, nustatyti už tai atsakingus asmenis, kartu įvertinant jų priimtus sprendimus skaidrumo aspektu“, - sakoma nutarimo projekte.

Komitetui siūloma ištirti ir įvertinti 1991-2016 metais įvykusius trąšų, žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčius, kartu įvertinant šių rinkų reguliavimą skaidrumo aspektu.

Planuojama ištirti ir įvertinti 1991-2016 metais vykdytą žemės ūkio mokslo ir inovacijų politiką, be kita ko įvertinant jos atitikimą Lietuvos žemės ūkio poreikiams.

Kaip pastebi ELTA, tai jau ne pirmas siūlymas tirti padėtį žemės ūkyje.

Šią Seimui pateiktą iniciatyvą svarstė Kaimo reikalų, Teisės ir teisėtvarkos komitetai, tačiau jai nepritarė. Šių metų gegužės 15 d. Seimas apsisprendė nesiimti parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkyje.

Tirs speciali komisija

Jei Seimas nuspręstų pradėti tyrimą dėl padėties žemės ūkyje 1991-2016 metais, jį atliktų ne Kaimo reikalų komitetas, o speciali komisija, sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Mes („valstiečiai“ – BNS) tikrai balsuosime. Tikiuosi, kad priimsime šį sprendimą. Tik tikriausiai bus sprendimas sudaryti atskirą komisiją, ne Kaimo reikalų komiteto sudėtyje, nes ten opozicija užblokuos šį sprendimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad „valstiečiai“ tokio tyrimo visada norėjo, o jis nepradėtas, nes opozicija jo nepalaikė. 

Paklaustas, ar ne per ilgas siūlomas tyrimo laikotarpis, R. Karbauskis teigė, kad tuo metu priimti visi svarbiausi sprendimai dėl žemės ūkio, pavyzdžiui, žemės perkėlimas.

„Tikriausiai daugeliui įdomu sužinoti, kodėl politikai ir kai kurie asmenys galėjo kilotis žemes iš kažkokių užkampių prie Vilniaus. Tos žemės brangdavo tūkstančius kartų“, – tvirtino R. Karbauskis. 

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad situaciją žemės ūkyje reikia tirti nuo Nepiklausomybės atkūrimo arba iš viso neužsiimti tyrimu.

„Jeigu jau tirti konceptualiai, ne persekioti kažką, kai bandoma dažnai suvesti į vieną ar kitą asmenį ar grupę, riekia pažiūrėti visą laikotarpį. Arba tada iš viso toje temoje padėti tašką ir viskas,“ – žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.

Premjerui priminus, kad pavasarį jis buvo kitos nuomonės ir nerėmė komisijos kūrimo, S. Skvernelis pareiškė, kad dabar frakcijos dauguma mano kitaip.

„Esu tikrai prieš komisijas tokias, galbūt realaus rezultato nelabai galima po to tyrimo matyti. Tai šiuo atveju bus tam tikra retrospektyva, parodanti, kokie procesai, kuriuos mes daugiau mažiau žinome, buvo užprogramuoti tais 90–aisiais metais. Sunku suvokti, kokie rezultatai būtų (tyrimo – BNS), tiesiog visuomenei būtų dar teisė žinoti atskleista, kas nežino, kas pamiršo, kas labai svarbu, nes jokių kitų pasekmių nematau“, – pridūrė S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad jau identifikuotos problemos žemės ūkyje, pavyzdžiui, susijusios su žemės koncentracija, yra sprendžiamos. 

Seimui antradienį teikiamas nutarimo projektas dėl tyrimo pradėjimo. Jo siekia 36 „valstiečiai“.

Siūloma analizuoti, kaip vyko žemės perkėlimas ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas. Taip pat norima įvertinti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą per 25 nepriklausomybės metus iki „valstiečiams“ ateinant į valdžią.

Turėtų būti tiriami ir trąšų, žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčiai, žemės ūkio mokslo ir inovacijų politika.

Seimo valdantieji pavasarį jau atmetė opozicijos siūlymą atlikti parlamentinį tyrimą dėl žemės ūkio reikalų – opozicija tuomet kėlė klausimus dėl dirbamos žemės įsigijimų, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų. Ši tyrimo iniciatyva kilo po pranešimų apie valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ veiklą ir naudojimąsi politiko šeimos narių oficialiai valdoma žeme.

Grupė Seimo narių iš opozicijos savarankiškai jau nagrinėja koncentracijos žemės ūkyje problemas – apklausė pirmuosius liudytojus, o tyrimą planuoja baigti iki metų pabaigos. Visuomeniniais pagrindais dirbančios laikinosios darbo grupės vadovas yra konservatorius Jurgis Razma.