„Sąlygos, kurias iškėlė pati psichiatrė, buvo tokios labai miglotos ir aš labai suabejojau, ką su manimi darys, nes man pasiūlė gultis į psichiatrinę ligoninę ir atlikti tyrimų. Kokių tyrimų - aš neįsivaizdavau, man niekas nebuvo paaiškinta. Taip pat abejonių sukėlė tos psichiatrės akivaizdi nepagarba man, toks švelnus žiūrėjimas į akis ir tyčiojimasis iš manęs, nes buvo pasakyta keletas frazių, kurios tikrai įstrigo man visam gyvenimui. Tuo metu aš taip ir neatsiguliau į tą psichiatrinę“, - prisiminė jis.

Studentas sakė, kad vėliau jam pavyko Vilniuje surasti psichiatrą ir endokrinologą, kurie jam teikė reikalingas paslaugas.

Šis vaikinas yra vienas iš dviejų asmenų, kuriems Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė išduoti naujus asmens tapatybės dokumentus be chirurginės lyties keitimo procedūros. Balandį ir gegužę šio teismo priimti sprendimai dviejų asmenų atžvilgiu kol kas nėra įsiteisėję. Kol neturi dokumentų, kuriuose jis būtų pristatytas kaip vyras, o ne moteris, studentas sakė patiriantis daug nepatogumų.

„Naujausias atvejis, kuris įstrigo, buvo tada, kuomet važiavau tarpmiestiniu autobusu iš Vilniaus į Rokiškį ir pirkau bilietą su nuolaida, nes esu studentas. Paprašė parodyti studento pažymėjimą, aš jį parodžiau ir mane apkaltino, kad aš jį pavogiau ir kad tai yra ne mano kortelė. Perskaitė garsiai vardą, pavardę, matė labai daug žmonių. Turėjau parodyti ir ID kortelę, ir visas kitas, kokias tik turiu, kad įrodyčiau, jog tai yra mano dokumentas“, - pasakojo jis.

Diskusiją, kurioje aptariamas translyčių asmenų teisių užtikrinimas, parlamente surengė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Seimo Žmogaus teisių komitetu.

Translytis žmogus yra asmuo, kurio lyties tapatybė skiriasi nuo gimimo lyties, kuris reiškia savo lyties tapatybę kitokiais būdais nei gimimo lyčiai būdingi būdai.

Seimo komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas sakė, kad visuomenės nepakantumą translyčiams asmenims skatina informacijos apie juos trūkumas.

„Matome, kad praktikoje iškyla nemažai sunkumų užtikrinti skambiai deklaruojamas pagrindines žmogaus teises ar laisves. Turbūt nesuklysiu pasakydamas, kad LGBT yra viena labiausiai diskriminuojamų asmenų grupių, dažniausiai kenčianti nuo homofobijos, transfobijos ir kitų nepakantumo formų. Kaip atskleidė Pagrindinių teisių agentūros atlikti tyrimai, translyčiai asmenys dažniau nei kiti patiria diskriminavimą, smurtą ir priekabiavimą, todėl yra priversti gyventi nuolatinėje įtampoje, baimėje, slėpti savo tikrąja lyties tapatybę. Manyčiau, kad dauguma problemų kyla dėl to, kad visuomenė yra nepakankamai informuota apie translyčų žmonių tapatybės ir gyvenimo tikrovę“, - sakė jis.

Lietuvos gėjų lygos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius diskusijoje teigė, jog dar iki priimant lyties keitimą reglamentuojančius teisės aktus jau artimiausiu metu galėtų būti oficialiai įteisintos kitos medicininės paslaugos translyčiams asmenims.

„Trumpuoju laikotarpiu poįstatyminiu teisės aktu - tai greičiausiai bus sveikatos apsaugos ministro įsakymas - bus patvirtinta psichiatrijos ir endokrinologijos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo translyčiams asmenims tvarka. Ši patvirtinta tvarka leis translyčiams asmenims gauti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas, kas sudarys prielaidas teisminiu keliu keisti asmens tapatybės dokumentus“, - dėstė T.V.Raskevičius.

„Kai mes kalbame apie translyčius žmones, visą laiką sakoma „operacijos, operacijos“. Svarbu yra suprasti, kad translyčiams asmenims aktualiausias klausiams šiuo metu yra ne lyties pakeitimo operacijos, o galimybė, kad juos visuomenė matytų būtent tokios lyties, kokios jie ir yra“, - aiškino jis.

Lietuvos gėjų lyga turi konkrečius duomenis apie maždaug 80 Lietuvoje gyvenančių translyčių asmenų, tačiau jų gali būti ir daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia, kad tokių asmenų, subjektyviais skaičiavimais, galėtų būti apie 200.

Dėl lyties keitimo Lietuvos teisės sistemoje yra spraga. 2000-aisiais priimtas Civilinis kodeksas numato tokią teisę, bet ši norma neveikia, nes nėra priimtas atskiras lyties keitimo įstatymas. Remdamiesi įstatymo nebuvimu, civilinės metrikacijos skyriai iki šiol atsisakydavo įregistruoti lyties pakeitimą.

Vyriausybė kovo mėnesį įpareigojo dvi ministerijas iki rugsėjo parengti projektus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų.

Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką, tam nėra skiriamas finansavimas. Strasbūro teismo sprendimo vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas ne kartą ragino Lietuvą ištaisyti šią teisės spragą.