Tai numatoma prezidento parengtoje naujoje Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijoje. Antradienį Seimas jai pritarė po pateikimo, toliau dokumentą svarstys parlamento komitetai.

„Siūlomas korupcijos rizikų valdymo modelis yra praktiškai išbandytas ir taikomas atskirose įmonėse“, – pateikdamas projektą sakė prezidento patarėjas Darius Kuliešius.

Pagal projektą, savarankiškos įstaigos turėtų įsteigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius arba paskirti atsakingus asmenis.

„Šis įstatymo priėmimas sukėlė perteklines baimes, kad atsiras kažkoks specialus pareigūnų tinklas savivaldybėse ir Vyriausybės įstaigose, lyg tai būtų, kaip dabar viešai teigiama, STT padaliniai. Prašome paneigti tas baimes“, – antradienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

D. Kuliešius tvirtino, kad minėti asmenys būtų ne STT pareigūnai, o rizikų valdymo specialistai, jie būtų tos įstaigos tarnautojai.

„Viešojo valdymo subjektuose dirbantys vidaus auditoriai juk nelaikomi Valstybės kontrolės pareigūnais, (...) finansininkai nėra Mokesčių inspekcijos tarnautojai“, – tvirtino prezidento patarėjas.

Prezidentas naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymą pateikė argumentuodamas, kad Lietuvoje kuriant korupcijai atsparią aplinką siūlomi pakeitimai skatintų savanoriškumą ir įsitraukimą, įtvirtintų pačių įstaigų atsakomybę.

Projekte numatoma, kad reguliariai būtų nustatomas įstaigų ar institucijų atsparumo korupcijai lygis. Jis atskleistų, kokias priemones įstaiga taiko kovodama su korupcija, ar jos yra kokybiškos ir praktiškai pritaikomos. Be to, jame atsispindėtų šių priemonių įgyvendinimo rezultatai.

Atsparumo korupcijai lygio nustatymą atliktų pačios įstaigos arba institucijos, kurioms jos yra pavaldžios. Vertinimo kriterijus, tvarką bei periodiškumą nustatytų Vyriausybė.

Įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai rezultatai būtų skelbiami viešai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), remiantis naująja įstatymo redakcija, analizuotų ir apibendrintų įstaigų ar institucijų įsivertinimą bei apie tai informuotų visuomenę.

STT taip pat turėtų teisę pati atlikti konkrečios įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai lygio nustatymą. Be kita ko, įstatyme numatoma, jog įsivertinimo rezultatai galėtų turėti įtakos įstaigos finansavimui.

Pasak D. Kuliešiaus, taip pat atnaujintos korupcijos prevencijos priemonės: numatytos penkios naujos, o dviejų siūloma atsisakyti.

Įstatymo projekte kaip korupcijos prevencijos priemonės nurodomos korupcijos rizikos analizė, jos prevencijos planavimo dokumentai, antikorupcinis teisės aktų vertinimas, informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimas, pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, korupcijos rizikos valdymo vertinimas, atsparumo korupcijai lygio nustatymas, elgesio standartų diegimas, viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika, kompleksinė atsparumo korupcijai analizė, kreipimasis dėl teisės aktų keitimo ar pripažinimo netekusiais galios.

Taip pat projekte siūloma įtvirtinti didesnę vadovų atsakomybę – jie turėtų užtikrinti, kad įstaigoje tinkamai ir nepriklausomai įgyvendinama korupcijos prevencija. Į tai būtų atsižvelgiama vykdant jų veiklos vertinimą. Apie nepakankamus ar netinkamus įstaigos ir jos vadovo veiksmus kuriant korupcijai atsparią aplinką galėtų būti skelbiama viešai.

Pataisas Prezidentūra inicijavo kartu su STT.

Šių metų pradžioje „Transparency International“ paskelbtame korupcijos suvokimo indekse Lietuva su 60 balų iš 100 yra 35 vietoje 180 šalių sąraše.

Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 15 vietą iš 28, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje yra Danija su 87 balais.