„Darome pirmąjį komisijos posėdį, bandysime nusistatyti tyrimo planą, kurią sritį tirsime pirmiau“, – BNS sakė NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Jis teigė siūlysiąs, kad iš pradžių būtų tiriama Rusijos įtaka Lietuvos politiniams procesams, o paskui jau – kas kokią informaciją turėjo ir ką su ja darė.

Komiteto pirmininkas tvirtino sieksiąs, kad posėdžiai būtų maksimaliai vieši.

„Posėdžius darysime maksimaliai visus atvirus, bet jeigu bus klausimai, susiję su valstybės paslaptimi, tada bus uždari“, – sakė D. Gaižauskas.

Jis skaičiavo, kad komitetui gali tekti apklausti apie 20 asmenų.

Kadangi tyrimas gana platus, posėdžiauti planuojama dukart per savaitę.

Posėdžius darysime maksimaliai visus atvirus, bet jeigu bus klausimai, susiję su valstybės paslaptimi, tada bus uždari.

„Jeigu neišsiplėsime, kur nereikia, tikrai galime baigti iki gruodžio 1 dienos“, – teigė NSGK pirmininkas.

Seimas antradienį NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui.

Tyrimas bus atliekamas ir dėl politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija naudota tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.